Oda yra didžiausias žmogaus organas ir vienas pirmųjų, reaguojančių į aplinkos dirgiklius. Staigus niežulys, paraudimas, patinimas ar pūslelės dažnai signalizuoja apie alerginį kontaktinį dermatitą – uždegiminę odos reakciją, kuri gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pažeidžiamos plaštakos. Nors pradžioje simptomai gali atrodyti „nei iš šio, nei iš to“ atsirandantys, už jų dažnai slypi konkretus kontaktas su alergenu.
Kas sukelia alerginį kontaktinį dermatitą
Alergiją gali išprovokuoti labai įvairios medžiagos: žiedadulkės, dulkių erkės, maisto produktai, pelėsiniai grybeliai, cheminės medžiagos, metalai, gyvūnai, kosmetikos kvapai ir konservantai. Pasaulyje aprašyta apie 4500 medžiagų, galinčių sukelti alerginę odos reakciją. Ypač dažni kaltininkai – nikelis (juvelyrikoje, telefonų apdailoje), konservantai ir kvapai kosmetikoje, lateksas, kai kurios plaukų dažų sudedamosios dalys, vietiniai antibiotikai, taip pat produktai, su kuriais bendraujame kasdien: guminiai žaislai, žindukai, prezervatyvai, maudymosi kepuraitės ar fotoapsauginiai kremai.
Ūmi ir lėtinė eiga: kaip atskirti
Ūminė liga pasireiškia stipriu niežuliu, paraudimu, patinimu, šlapiavimu ir pūslelėmis. Lėtinės formos požymiai – odos sausumas, pleiskanojimas, įtrūkimas, išryškėjęs šerpetojimas, kurie rodo ilgalaikį sąlytį su dirgikliu. Laiku neatpažinus alergeno ir nepašalinus jo, simptomai gali kartotis ir blogėti.
Diagnozė ir tyrimai
Efektyviausia priemonė nustatyti konkretų alergeną – alergenų lopo (patch) testas. Įprastai specialus alergenų rinkinys užklijuojamas ant odos trim dienoms, o po 72 valandų įvertinama reakcija. Testas padeda nustatyti, ar paciento problema iš tiesų yra kontaktinė alergija, ir leidžia gydytojui rekomenduoti konkrečius vengimo būdus. Taip pat svarbu įsitikinti, ar pacientas nėra jautrus gydymui naudojamiems vaistų ingredientams, ypač vietiniams preparatams.
Gydymas ir kasdienės prevencijos priemonės
Pirmoji gydymo taisyklė – vengti kontakto su nustatytu alergenu. Simptominis gydymas gali apimti vietinius kortikosteroidus uždegimui mažinti, raminančius ir drėkinančius kremus (emolientus) odos barjerui atstatyti bei geriamus antihistamininius preparatus, mažinančius niežulį.
Gaivinantys kompresai, švelni odos priežiūra be kvapiklių ir konservantų, trumpi drėkinamųjų kremų naudojimo kursai padeda sumažinti paūmėjimus. Praktiniai patarimai: skaitykite produktų sudėtis, venkite metalinių dirbinių su nikelio, naudokite apsaugines pirštines atliekant darbus su cheminėmis medžiagomis ir laikykitės higienos taisyklių, kad nebūtų antrinės infekcijos. Svarbu nesikasyti – tai mažina žaizdų ir bakterinės infekcijos riziką.
Kada kreiptis į specialistą
Jei bėrimas neišnyksta, kartojasi arba atsiranda stiprus patinimas ir dusulys, būtina kreiptis į gydytoją. Dermatologas gali atlikti alergenų testus, pritaikyti gydymą ir patarti dėl ilgalaikių prevencijos priemonių. Laiku nustatytas alergenų vengimas ir tinkamas gydymas leidžia ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti ilgalaikius odos pažeidimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.