Skubiosios medicinos skyrius – tai vieta, kur kiekviena minutė gali nulemti paciento likimą. Čia gydytojai susiduria su sudėtingomis ir gyvybei pavojingomis būklėmis, kur prioritetas skiriamas sunkiausiems atvejams: politraumoms, insultui, apsinuodijimams ir kitoms ūmiai gresiančioms gyvybei ligoms. Apie tai pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skubiosios medicinos gydytojas A. Černauskas.
Pacientų prioritetizavimas: kada skuba yra būtina
Gydytojas akcentuoja, kad vos tik gauna informaciją apie atvykstantį sunkios būklės pacientą, kaip pavyzdžiui politraumos ar insulto atvejais, ligoninės komanda pasiruošia maksimaliai operatyviai. Tokios situacijos reikalauja greito reagavimo ir suderinto įvairių specialistų darbo. Insulto atvejais, pabrėžiamas „auksinės minutės“ svarbumas – kiekviena praleista sekundė gali smarkiai paveikti paciento gydymo sėkmę ir gyvenimo kokybę.
Be to, skubios pagalbos skyriuje ypač daug dėmesio skiriama intoksikuotiems pacientams. Tai dažniausiai žmonės, turintys suicidinių ketinimų, kurie įvykdė didelę vaistų ar kitų kenksmingų medžiagų dozės suvartojimą. Taip pat rizikos grupei priklauso pacientai, kuriems prasidėjo sepsis ar sutriko kelių organų funkcijos, stiprų skausmą patiriantys asmenys ar tie, kurie jaučia ūmų kvėpavimo nepakankamumą – tai dažniausi pandemijos metu išryškėję atvejai.
Kaip organizuojamas darbas Skubios pagalbos skyriuje?
Vienas įdomiausių aspektų – „aktyvuoti komandą“ fazė, kai žinant apie atvykstantį sunkios būklės pacientą, besidarbuojančių specialistų ratas momentaliai išplečiamas. Standartinė komanda susideda iš skubiosios medicinos gydytojo, chirurgo, dviejų slaugytojų, radiologijos technologijos specialisto, laboratorijos darbuotojo ir slaugytojo padėjėjo. Prireikus prisijungia ortopedai traumatologai, urologai ar neurochirurgai, kad sudėliotų prioritetinį gydymo planą, priklausantį nuo paciento būklės ir diagnozių.
Dažnai darbe pasitaiko situacijų, kurias galėtų atspindėti filmai – pacientų gabenimas į reanimacines palatas, būtinybė kartu įvairiems sunkios būklės pacientams koordinuoti gydymo veiksmus ir net priimti sprendimą dėl gyvybės ar mirties. Gydytojas pasakoja, kad kartais tenka neatidėliotinai reaguoti į netikėtus klinikinius pokyčius, o laiko atsikvėpti beveik nebūna – juk reikalai neleidžia sulėtinti tempo.
Pacientų srautas ir prioritetų skaidymas
Apie 20 proc. Skubios pagalbos skyriaus pacientų yra hospitalizuojami, o 80 proc. po apžiūros išleidžiami tolesniam ambulatoriniam gydymui. Dažnai pasitaiko, kad į skyrių kreipiasi pacientai su lėtinėmis, tačiau nesunkiomis problemomis, kurios turėtų būti sprendžiamos šeimos gydytojo kabinete. Kita vertus, gydytojas pastebi nerimą keliančią tendenciją – dalis pacientų delsi kreiptis pagalbos, bijodami ligoninės aplinkos, todėl atvyksta jau kritinėje būklėje.
Gydytojas pataria pacientams, abejojantiems, ar verta vykti į skubią pagalbą, atidžiai apmąstyti simptomų rimtumą bei palyginti juos su anksčiau patirtomis būklėmis. Pavyzdžiui, jei atsiranda nauji, aštrūs ar neįprasti simptomai, tokie kaip pokyčiai skausmo intensyvume ar sąmonės sutrikimai, reikėtų nedelsti ir nedelsti kreiptis į specialistus.
Skubios pagalbos skyrius ir pacientų kantrybė
Nors skubios pagalbos skyrius yra skirtas pačioms kritiškiausioms situacijoms, medikai susiduria ir su situacijomis, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kuriozinės. Tai gali būti pacientai, kurie ieško spragėsių prie stalo arba nori iš karto išsiaiškinti daugelį ilgalaikių skausmų priežasčių, arba pacientai, kurių problemos nėra skubios ir kurias galėtų išspręsti šeimos gydytojas.
Gydytojas A. Černauskas dėkoja pacientams ir jų artimiesiems už kantrybę ir supratingumą, nes kartais laukimo laikas skubios pagalbos skyriuje ilgesnis dėl didelio pacientų srauto ir prioritetų būtinybės. Taip pat jis pabrėžia svarbą dirbančių specialistų profesionalumo ir atsidavimo, kurie kiekvieną dieną deda visas pastangas, kad gelbėtų gyvybes.
Baigiant, gydytojas pataria į skubios pagalbos skyrių keliaujantiems pacientams nepamiršti asmens tapatybės dokumentų, informacijos apie vartojamus vaistus bei turėti kuo daugiau priemonių, kurios palengvintų laukimą, pavyzdžiui, knygą, žurnalą ar telefoną su pakrovėju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.