Mes įpratę laikyti karštį neatskiriama vasaros dalimi, tačiau aukšta oro temperatūra – rimtas išbandymas širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Net ramybės būsenoje širdis nesustoja – ji nuolat pumpuoja kraują ir prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Medicinos šaltiniai, tarp jų „Cleveland Clinic“, pabrėžia, kad organizmo aušinimo mechanizmai padeda išvengti perkaitimo, tačiau tuo pačiu didina širdies krūvį.
Vidinė aušinimo sistema ir pulso šuoliai
Kai aplinka įkaista, kūnas aktyvina kelis fizinius mechanizmus, siekdamas išsklaidyti perteklinę šilumą. Kraujagyslės išsiplečia, kad daugiau kraujo patektų į odos paviršių, o širdis pradeda plakti greičiau, kad transportuotų šilumą. Dėl to širdies susitraukimų dažnis dažnai padidėja — maždaug 10 dūžių per minutę už kiekvieną kūno temperatūros laipsnį ar priklausomai nuo veiklos intensyvumo. Net ramiai būnant lauke pulsas gali priartėti prie širdies darbo lygių, būdingų fiziniam krūviui.
Jei karštis dera su fizine veikla – vaikščiojimu, daržu ar sportu – širdis rizikuoja greitai pasiekti aukštą apkrovą. Tokiu atveju ypač svarbu atsižvelgti į savo pojūčius ir daryti pertraukas vėsinantis, nes ilgalaikis padidėjęs pulsas kelia riziką tiems, kurių širdis jau pažeista.
Kraujospūdžio pokyčiai ir pavojingi simptomai
Kartu su pulso dažnio didėjimu dažnai sumažėja kraujospūdis: dėl kraujagyslių išsiplėtimo cirkuliuojančio kraujo dalis pereina arčiau odos. Kraujospūdis gali nukristi žemiau įprastų ribų, kartais pasiekti hipotenzijos lygius (pvz., 90/60 mm Hg), o tai sukelia silpnumą, galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą, ypač jei žmogus yra dehidratuotas.
Įspėjamieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti: galvos svaigimas, stiprus silpnumas, nuolatinis galvos skausmas, ryškus širdies plakimas, raumenų mėšlungis, pykinimas, vėmimas arba dusulys. Pavojingiausi požymiai – sąmonės sutrikimas, kalbos sutrikimas ar regos praradimas; tai gali būti šiluminio smūgio požymiai ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Kas rizikuoja ir kaip apsisaugoti?
Didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis, turintiems antsvorio, kvėpavimo takų ligų arba vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Taip pat didesnė rizika tiems, kurie vartoja diuretikus, kraujospūdį mažinančius vaistus ar kitus preparatus, galinčius pakeisti organizmo skysčių pusiausvyrą.
Praktiniai patarimai: venkite buitinių ar sportinių krūvių karščiausiomis dienos valandomis, ilsėkitės vėsesnėse patalpose, gerti reguliariai vandenį ir papildyti druskų bei elektrolitų atsargas, dėvėti lengvus bei šviesius drabužius, naudoti kepures ir apsaugą nuo saulės. Jei vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju dėl jų poveikio karščiui.
Jeigu pajutote stiprų širdies plakimą, silpnumą ar perkaitimo požymius, nedelsdami nutraukite aktyvumą, raskite pavėsį arba vėsų kambarį, gerkite nedideliais gurkšniais vandenį ir atvėsinkite kūną šlapiais skudurėliais. Jei būklė blogėja arba atsiranda sąmonės sutrikimas, skambinkite greitajai medicinos pagalbai.
Laikantis paprastų prevencinių priemonių ir atidžiai stebint savo savijautą, galima ženkliai sumažinti karščio keliamą riziką ir apsaugoti širdį net intensyvaus karščio metu.
_**Šaltinis:** „Cleveland Clinic“_
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.