Vis daugiau vaikų susiduria su regėjimo sutrikimais, kurie pasireiškia vis ankstyvesniame amžiuje. Neatidžiai vertinami pirmieji požymiai gali lemti spartų trumparegystės progresavimą, todėl svarbu laiku pastebėti simptomus ir imtis prevencinių priemonių. Gydytoja oftalmologė Tatjana Kisil apibendrina pagrindines priežastis, požymius ir praktinius patarimus tėvams bei globėjams.
Amžiaus pradžia ir progresavimo pikas
„Trumparegystė gali pasireikšti nuo gimimo arba išsivystyti kūdikystėje, tačiau dažniausiai ją diagnozuojame vaikams nuo 6 iki 14 metų.
Progresavimo pikas paprastai stebimas tarp 7–10 metų. Jei vaikui nuo mažens neribotai leidžiama naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir dar prisideda genetinis paveldimumas, pirmieji trumparegystės požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 3–4 metų“, – pažymi T. Kisil. Ši informacija pabrėžia, kad rizikos grupė apima tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikus.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Svarbiausi trumparegystės formavimosi veiksniai yra tarpusavyje susiję: ilgas žiūrėjimas į artimą atstumą, daug laiko skiriama ekranams, mažas laikas praleidžiamas lauke ir genetinis polinkis. „Kuo vaikas jaunesnis, tuo stipresnį neigiamą poveikį ekranai daro jo regai. Mažieji įpranta laikyti planšetę ar telefoną per arti veido – dažnai vos 20–30 centimetrų atstumu, o tai akims kelia nuolatinį įsitempimą.
Situaciją dar labiau apsunkina ilgai trunkantis žiūrėjimas į arti esančius objektus: ekranus, knygas ir sąsiuvinius“, – sako T. Kisil. Be to, prastas apšvietimas skaitymo metu ir uždaros patalpos, kur trūksta natūralios dienos šviesos, didina riziką.
Genetika ir aplinka
Genetinis paveldimumas yra reikšmingas rizikos veiksnys. „Regėjimo sutrikimų tikimybę dar labiau padidina genetinis paveldimumas. Jeigu vienas arba abu tėvai nešioja akinius, ypač dėl vidutinės ar didelės trumparegystės, vaiko rizika susidurti su panašiomis problemomis išauga kelis kartus“, – teigia T. Kisil. Tačiau tai nereiškia, kad vaiko regėjimas negali būti prižiūrimas ar lėtinamas taikant prevencines priemones.
Kaip atpažinti pradžią ir ką daryti
„Jei vaikas prisimerkia žiūrėdamas į ekraną ar televizorių, dažnai pritraukia knygą ar žaislą prie veido, skundžiasi galvos skausmais – ypač po ilgesnio žiūrėjimo ar skaitymo – tai gali būti pirmieji regos sutrikimo požymiai.
Net jei pats mažasis nesiskundžia pablogėjusiu matymu, tėvams vertėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu. Kuo anksčiau nustatomas sutrikimas, tuo lengviau ir efektyviau galima jį koreguoti“, – pastebi T. Kisil. Rekomenduojama pirmoji akių apžiūra apie 1 metų, vėliau 3–4 metų, prieš pradedant mokyklą ir bent kartą per metus augant vaikui.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Siekiant sumažinti riziką, svarbu didinti laiko praleidimą lauke – mažiausiai apie dvi valandas per dieną, kontroliuoti skaitymo atstumą (ne mažiau nei 40 cm), užtikrinti gerą apšvietimą ir daryti pertraukas kas 15–20 minučių. „Siekiant išlaikyti gerą vaikų regėjimą, verta riboti ir naudojimosi ekranais laiką.
Mažyliams iki dvejų metų ekranų geriausia apskritai neduodi jais naudotis, 2–5 metų vaikams – ne ilgiau nei valandą, o vyresniems – iki dviejų valandų per dieną pramogų tikslais.
Deja, realybėje šie skaičiai dažnai viršijami keliskart“, – teigia Klaipėdos plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja oftalmologė T. Kisil. Laiku pastebėjus problemas ir taikant prevenciją, galima sulėtinti trumparegystės progresavimą ir užtikrinti geresnę vaiko gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.