Statistika rodo, kad trombų sąlygotų susirgimų grėsmė yra itin didelė – net viena iš keturių mirčių pasaulyje siejama su tokiomis būklėmis kaip širdies infarktas, smegenų insultas, plaučių embolija ar giliųjų venų trombozė. Nepaisant ilgus metus žinomų trombų susidarymo priežasčių, daug žmonių vis dar ignoruoja šią pavojingą problemą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie gyvenimo įpročiai ir klaidos gali padidinti trombų riziką.
Vaistininkas Rimvydas Blynas paaiškina, jog kraujo krešėjimas yra natūralus ir gyvybiškai svarbus procesas, leidžiantis apsisaugoti nuo kraujo netekimo pažeidus kraujagysles – pavyzdžiui, įsipjovus ar patyrus traumą. Kraujo krešuliai, susiformuojantys žaizdos vietoje, padeda sustabdyti kraujavimą ir leidžia žaizdai greičiau gyti. Tačiau trombai – tai kraujo krešuliai, kurie susidaro kraujagyslių viduje be išorinio mechaninio pažeidimo, o tai kelia didžiulę grėsmę sveikatai.
Trombų susidarymas kraujagyslėse sutrikdo kraujo tėkmę, dėl to tam tikri organai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Be to, trombų fragmentai gali nukeliauti į gyvybiškai svarbias kraujagysles: plaučiuose sukelti emboliją, smegenyse – insultą, o širdies kraujagyslėse – miokardo infarktą. Todėl labai svarbu suprasti, kokios būklės ir įpročiai didina trombų riziką.
Kas didina trombų susidarymo grėsmę?
Didesnę trombų riziką turi asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip inkstų, kepenų ar plaučių sutrikimai, onkologinės ligos, taip pat ligos, turinčios įtakos kraujo krešėjimui. Taip pat trombų riziką didina aukštas kraujo spaudimas, diabetas, nutukimas ir viršsvoris. Svarbią reikšmę turi ir fizinės traumos, operacijos, kaulų lūžiai bei nėštumas.
Be to, gyvenimo būdas ir dažnai pasitaikančios klaidos vaidina svarbų vaidmenį trombų formavimosi procese. Vaistininkas pabrėžia keturias pagrindines klaidas, kurios ypač skatina krešulių susidarymą ir jų pavojų.
1. Netinkama mityba ir hidratacija
Nereguliari ir nesubalansuota mityba, ypač per didelis riebaus, perdirbto, kepto maisto su daug cukraus, druskos bei angliavandenių vartojimas, tiesiogiai veikia kraujo tirštėjimą ir kraujagyslių būklę.
Taip pat itin svarbu gerti pakankamai vandens – rekomenduojama per parą suvartoti apie 2 litrus skysčių, jog kraujas nebūtų per daug klampus ir galėtų laisvai cirkuliuoti. Šis patarimas ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių šeimoje buvo trombų sukeltų ligų atvejų.
Vertingos medžiagos kraujo ir kraujagyslių sveikatai yra omega-3 riebiosios rūgštys, magnis, vitaminas E bei antioksidantai kaip resveratrolis. Omega-3 rūgštys mažina kraujo spaudimą ir trigliceridų kiekį, o magnio trūkumas gali paveikti kraujo klampumą. Vitaminas E bei resveratrolis padeda apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo oksidacinės žalos ir pasižymi kraują skystinančiomis savybėmis. Be to, resveratrolis gali išplėsti kraujagysles ir sumažinti kraujo spaudimą.
2. Žalingi įpročiai
Rūkymas yra viena iš didžiausių trombų formavimosi priežasčių. Nikotinas bei kitos tabako produktų sudedamosios dalys sutrikdo kraujo krešėjimo sistemą, mažina deguonies kiekį kraujyje ir skatina kraujagyslių susiaurėjimą. Alkoholis, ypač vartojamas esant jau esantiems kraujotakos sutrikimams, pamažu dehidratuoja organizmą, todėl kraujas tampa tirštesnis. Taip pat energiniuose gėrimuose esantis kofeinas ir didelis cukraus kiekis gali didinti kraujo spaudimą, pagreitinti širdies ritmą ir skatinti uždegiminius procesus. Perteklinis energinių gėrimų vartojimas yra susijęs su giliųjų venų trombozės rizikos padidėjimu.
3. Nepakankamas fizinis aktyvumas
Sėdimas gyvenimo būdas ir ilgos kelionės lėktuvu, automobiliu ar kitomis transporto priemonėmis sulėtina medžiagų apykaitą ir kraujo tekėjimą. Net lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, joga ar plaukimas, padeda skatinti kraujotaką ir stiprina kraujagyslių sieneles. Be to, fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, o tai yra itin svarbu, nes viršsvoris ir nutukimas didina kraujo klampumą ir spaudimą kojų venose, kuris gali paskatinti trombų formavimąsi.
4. Rekomendacijų nesilaikymas
Ne mažiau svarbu yra atsakingai laikytis gydytojų ir vaistininkų nurodymų, ypač tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, inkstų ar kepenų ligomis, taip pat vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar kontraceptines priemones. Neteisingas vaistų derinimas ar savarankiškas papildų vartojimas gali padidinti trombų riziką. Siekiant išvengti nelaimingų pasekmių, svarbu konsultuotis su specialistais, laiku atlikti reikiamus tyrimus ir sekti prevencines programas.
Trombų susidarymas yra rimta ir dažnai mažai pastebima problema, tačiau dauguma jos rizikos veiksnių yra keičiami. Įdiegus į kasdienį gyvenimą sveikus įpročius ir vengiant klaidų galima ženkliai sumažinti insulto, infarkto ir kitų gyvybiškai pavojingų būklių tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.