Galvos svaigimas yra dažnas simptomas: apie 20 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria svaigulį, tačiau priežasčių amplitudė labai plati. Kartais svaigimas siejamas su per dideliu alkoholio vartojimu ar laikinais vestibuliniais reiškiniais, tačiau pasitaiko ir užsitęsusių, sunkiai identifikuojamų atvejų, kurie smarkiai blogina gyvenimo kokybę ir darbingumą.
Kas gali sukelti svaigulį?
Svaigulį gali provokuoti stresas, miego stygius, mažakraujystė, kraujospūdžio svyravimai ar širdies ritmo sutrikimai. Taip pat yra griežtai lokalizuotų priežasčių – vidinės ausies uždegimai, vestibulinio aparato traumų padariniai, ausies kanale esančių kristalų (BPPV) iškritimas arba amžiaus susilpnėjusi vestibulinė funkcija. Retesnės, bet rimtos priežastys – neurologinės ligos arba centrinės nervų sistemos pažeidimai, todėl svarbu tinkamai įvertinti simptomų kontekstą.
Neaiškios kilmės svaigimas ir PPPD
Apie 10 proc. atvejų šiandien diagnozė lieka neaiški – pacientai ilgus mėnesius ar net kelerius metus jaučia nuolatinį nestabilumą, nors tyrimai nerodo organinės patologijos. Tokiais atvejais reikėtų pagalvoti apie PPPD (persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas) – funkcinį sutrikimą, kuriam būdingi nuolatiniai svaigimo pojūčiai, jautrumas judantiems vaizdiniams dirgikliams ir simptomų kaita per dieną (dažniausiai geriau ryte, blogiau vakarop).
„Jei jums būdingi 3 pagrindiniai toliau aprašomi kriterijai, arba jaučiate, kad jums gali būti „kažkas panašaus“ – šviesa tunelio gale yra“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.
Diagnozė: ką tikrinti ir ko tikėtis
PPPD nėra nustatomas vienu specifiniu tyrimu – diagnozė remiasi kruopščiu nusiskundimų apklausimu ir kitų organinių priežasčių atmetimu. Įprastai atliekami kraujo tyrimai, vestibulinės funkcijos testai (VNG/ENG), galvos kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija, kaklo kraujagyslių tyrimai bei, reikalingais atvejais, EKG. Svarbu atmesti BPPV, vestibulinį neuronitą, kardiologines priežastis ir neurologines ligas.
Gydymas ir reabilitacija
Gydymo planas individualizuojamas: dažnai taikoma vestibulinė kineziterapija, skirta atstatyti pusiausvyros refleksus ir sumažinti jautrumą judesiams.
Elgesio terapija (CBT) padeda valdyti nerimą ir su tuo susijusius simptomus, o tam tikrais atvejais skiriami medikamentai trumpalaikiam simptomų slopinimui arba nuoseklesniam gydymui, jei kartu yra depresija ar nerimo sutrikimai. Gydymo rezultatai dažnai geri: pagerėja gyvenimo kokybė, sumažėja simptomų intensyvumas ir ilgalaikis diskomfortas.
Kada kreiptis skubiai?
Jei svaigimas kartu su stipriais galvos skausmais, regos sutrikimais, neryškiu kalbėjimu, silpnumu vienoje kūno pusėje, sąmonės netekimu arba staigiu koordinacijos praradimu – būtina skubi medicininė pagalba. Ilgalaikis, nuolatinis svaigimas taip pat reikalauja specialistų įvertinimo ir kompleksinės priežiūros.
Pacientams rekomenduojama užrašyti simptomų dienoraštį (kada prasidėjo, kas pablogina, kas palengvina), dalytis informacija su gydytoju ir artimaisiais bei aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese. Ankstyva diagnostika ir kryptingas gydymas padeda grįžti prie įprasto gyvenimo be nuolatinio svaigulio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.