Naujieji metai dažnai skatina žmones susidaryti naujus tikslus ir pažadus, dauguma jų susiję su geresne savijauta, svorio metimu ir fizinio aktyvumo didinimu. Vis dėlto psichologų duomenimis, net trys ketvirtadaliai šių planų žlunga dar nepradėjus rimtų pokyčių, nes būna keliami pernelyg aukšti ir neįgyvendinami lūkesčiai. Tai dažna priežastis, kodėl daugelis lieka nepajudinami nuo vietos ir nesugeba pakeisti savo gyvenimo būdo.
Anksčiau dažnai antsvorį siejome su amerikiečių gyvensena, greitu maistu ir pernelyg sėdimu gyvenimu, tačiau šiandien vis aktualesnis tampa mūsų pačių antsvoris. Vilniaus universiteto profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi didesnį svorį nei rekomenduojama, o tai kelia rimtų sveikatos problemų.
Antsvoris – rimtas pavojus sveikatai
Prof. Šerpytis ypatingai pabrėžia, kad antsvoris neretai pasitaiko net tarp moksleivių, o netinkami įpročiai, susiformavę vaikystėje ir paauglystėje, dažnai tęsiasi į suaugusiojo gyvenimą. Šeimos narių pavyzdys labai svarbus formuojant požiūrį į fizinį aktyvumą: jei šeimoje prioritetas – sėdėjimas prie televizoriaus arba nusėdėjimas su nesveiku maistu, mažas judrumas, vaikai taip pat įgyja tokią gyvenimo filosofiją. Priešingai, bendros laisvalaikio veiklos lauke, sportas ir judėjimas padeda ugdyti sveikus gyvenimo būdo įpročius.
Antsvoris yra pagrindinis rizikos veiksnys daugeliui lėtinių ligų. Dėl perteklinio kūno svorio dažnėja sąnarių ir stuburo problemos, progresuoja aterosklerozė, didėja širdies ritmo sutrikimų rizika, atsiranda cukrinis diabetas ir kitos sveikatos komplikacijos. Tai stiprina medikų susirūpinimą ir reikalauja ankstyvos prevencijos.
Kai reikia ypač susirūpinti?
Prof. Šerpytis pataria kiekvienam žmogui žinoti savo pagrindinius sveikatos parametrus – kraujospūdį, cholesterolio lygį kraujyje, ir kūno masės indeksą (KMI). KMI apskaičiuojamas pagal formulę, kai kūno masė kilogramais dalinama iš ūgio metrais kvadratu.
KMI rodikliai virš 30 rodo pirmo laipsnio nutukimą ir ženkliai padidėjusią riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir imtis pokyčių savo gyvenimo būde.
Antsvorio priežastys ir paveldimumas
Nutukimą dažniausiai lemia ne viena, o kelių veiksnių visuma: nejudrus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, dažnas greito maisto ir saldumynų vartojimas, genetika ir gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai. Po 35 metų medžiagų apykaita lėtėja, o šiuolaikinės technologijos dar labiau mažina fizinį aktyvumą – daugelis žmonių renkasi važiavimą automobiliu ar kitus patogius, bet mažai judesių reikalaujančius būdus, todėl papildomi kilogramai kaupiasi greičiau.
Alaus pilvas – širdies ligų pranašas
Vienas iš ypač pavojingų nutukimo tipų yra vadinamasis „obuolio tipo” nutukimas, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje, dažniausiai pasitaikantis vyrams. Tokios kūno sandaros žmonėms didėja aterosklerozės, širdies, kraujagyslių ligų bei diabeto rizika. Idealus vyro liemens apimtis turėtų būti iki 94 cm, moters – iki 80 cm. Didesnė apimtis (virš 102 cm vyrams ir 88 cm moterims) signalizuoja apie pilvinį nutukimą, kuris yra labai pavojingas. Lietuvoje dar paplitęs požiūris, kad didelis pilvas – tiesiog „alaus pilvas”, tačiau tai kur kas rimtesnis signalas apie sveikatos problemas.
Svoriui mažinti reikia sistemingos pagalbos
Prof. Šerpytis įspėja dėl greitų dietų ir lieknėjimo tablečių, kurias skelbia kaip stebuklingas priemones – ilgalaikių ir sveikatai saugių rezultatų jos neduos. Sėkmė priklauso nuo nuoseklumo ir mažų žingsnelių, pavyzdžiui, 10% kūno masės sumažinimas per pusę metų jau gali ženkliai pagerinti kraujospūdį, sumažinti ligų riziką ir pagerinti bendrą savijautą. Skiriant svoriui mažinti programą reikia atsižvelgti į individualius žmogaus mitybos įpročius, sveikatos būklę ir fizinio aktyvumo galimybes, o prisidėti galėtų gydytojas, endokrinologas ar dietologas.
Cholesterolis ir širdies ligų prevencija
Nutukimą XXI amžiaus epidemija vadinantis medikas pabrėžia, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje kartu su antsvoriu kelia dar didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šie veiksniai prisideda prie aterosklerozinio proceso, kuris blogina kraujotaką ir gali sukelti miokardo infarktą, išeminę širdies ligą bei kitus pavojingus susirgimus. Todėl svarbu ne tik kontroliuoti svorį, bet ir reguliariai stebėti kraujo rodiklius.
Esant aukštam cholesterolio lygiui, rekomenduojama mažinti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, vengti transriebalų ir greitojo maisto, didinti skaidulinių medžiagų kiekį mityboje. Kai cholesterolio kiekis yra labai padidėjęs, vien iš mitybos korekcijos nepakanka ir būtinas medikamentinis gydymas. Statinai – vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį – padeda išvengti sunkių širdies ligų ir sumažina trombozės riziką.
Rūpinkimės savimi ir savo sveikata
Pranas Šerpytis pastebi, kad Lietuvos gyventojai dažnai daugiau dėmesio skiria automobilių priežiūrai nei savo organizmo gerovei. Jis sako: „Paradoksas, kad į automobilį degalus atidžiai pilame tik tinkamus, tačiau į savo organizmą kemšame viską iš eilės, o paskui stebimės, kodėl „važiuodami“ gęstame.“ Dėl to labai svarbu atsakingai žiūrėti į savo gyvenimo būdą, mitybą ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.