Cukrinis diabetas – viena dažniausių XXI amžiaus sveikatos problemų, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors dauguma žino pagrindines prevencijos priemones, tokias kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir normalus kūno svoris, tyrimai atskleidžia, kad šiai ligai įtakos turi ir kiti, netikėti rizikos veiksniai. Supratimas apie juos gali padėti geriau užkirsti kelią diabetui bei išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime penkis netikėtus rizikos faktorius, apie kuriuos verta žinoti kiekvienam.
1. Glitimo vengimas be priežasties
Daugelis žmonių atsisako mitybos produktų, kuriuose yra glitimo, laikydamiesi klaidingos nuomonės, kad tai automatiškai pagerins jų sveikatą. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia priešingą tendenciją. Jungtinių Amerikos Valstijų širdies asociacija atliko plačią apklausą, kurioje dalyvavo 200 tūkstančių suaugusiųjų. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad reguliarus glitimo turinčių produktų vartojimas siejamas su 13 procentų mažesne cukrinio diabeto rizika. Tai paaiškinama tuo, kad maistas, turtingas skaidulų, gerina organizmo jautrumą insulinui, mažina uždegiminius procesus, reguliuoja kraujospūdį bei cholesterolio lygį. Tad, jei jums nėra diagnozuotas celiakijos sindromas ar glitimo netoleravimas, šių grūdinių kultūrų vengimas gali būti nereikalingas.
2. Socialinės izoliacijos poveikis diabeto rizikai
Psichologinė gerovė yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos, ir tai ypač svarbu prevencijoje nuo antrojo tipo diabeto. Moksliniai tyrimai demonstruoja, kad socialinė izoliacija ir vienišumas žymiai didina šios ligos riziką. Pavyzdžiui, moterys nuo 40 iki 75 metų amžiaus, kurios nesimėgaujama socialine veikla ir vengia bendravimo, serga diabetu du kartus dažniau nei aktyviai socializuojančios. Tai paaiškinama tuo, jog socialiniai ryšiai mažina stresą, skatina judėjimą bei pozityvius gyvenimo įpročius, kurie naudingi reguliuojant cukraus lygį kraujyje. Todėl labai svarbu skirti laiko bendravimui ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis.
3. Kavą vartoti verta – tai sumažina diabeto grėsmę
Dažnas kavos gerbėjas gali džiaugtis – moksliniai tyrimai patvirtina, kad šio mėgstamo gėrimo vartojimas gali padėti išvengti cukrinio diabeto.
Harvardo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie sumažino kavos vartojimą daugiau nei vienu puodeliu per dieną, „pakrypo“ link didesnės šios ligos rizikos – jų tikimybė susirgti išaugo 17 procentų. Atvirkščiai, tie, kurie kavą pradėjo gerti daugiau (vienu puodeliu per dieną), riziką sumažino 11 procentų. Teigiama, kad kofeinas gerina organizmo gebėjimą reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Svarbu pabrėžti, kad nauda gaunama tik iš juodos kavos, kurioje nėra papildomo cukraus ar saldiklių – alternatyviai galima naudoti natūralų stevijos saldiklį.
4. Burnos skalavimo skysčių vartojimas – netikėta rizika
Naujausi moksliniai darbai atskleidė, jog paprastas įprotis skalauti burną specialiais skysčiais gali prisidėti prie diabetinės ligos rizikos didėjimo. Alabamos universiteto tyrimas parodė, kad žmonės, kasdien naudojantys burnos skalavimo priemonę du kartus per dieną, tris kartus didesnį tikimybę susirgti cukriniu diabetu. Skalavimo skystis naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas burnos bakterijas. Ypač svarbūs geri mikroorganizmai dalyvauja kraujyje cukraus reguliavimo procesuose – jų naikinimas gali sutrikdyti organizmo atsaką į insuliną. Todėl rekomenduojama konsultuotis su odontologu dėl burnos higienos priemonių pasirinkimo, taip pat laikytis subalansuoto mitybos ir sveikos gyvensenos principų.
5. Per didelis druskos vartojimas – slypinti grėsmė
Daugiausia dėmesio cukrinio diabeto prevencijoje skiriama angliavandenių ir riebalų vartojimui, tačiau natrio perteklius dažnai yra pamirštamas. Švedų mokslininkų tyrimai rodo, kad per didelis druskos kiekis maiste gali paskatinti insulino atsparumo vystymąsi. Per didelis natrio kiekis prisideda prie kraujospūdžio padidėjimo ir antsvorio – abu šie veiksniai yra tiesiogiai susiję su cukrinio diabeto rizika. Sveikatos specialistai rekomenduoja riboti druskos suvartojimą iki 2,3 mg per dieną, o optimalu – iki 1,5 mg ar mažiau. Mitybos įpročių korekcija gali ženkliai paveikti bendrą organizmo sveikatą ir sumažinti sergamumo tikimybę.
Apibendrinant, cukrinio diabeto prevencija – sudėtingas procesas, kuriame svarbūs ne tik tradiciniai rizikos veiksniai, bet ir mažiau žinomi. Žinodami ir stebėdami šiuos netikėtus rizikos faktorius, galime gerokai sumažinti tikimybę susirgti šia pavojinga liga. Svarbu ne tik laikytis sveikos gyvensenos pagrindų, bet ir atidžiai vertinti savo kasdienius įpročius bei pasirinkimus, o pastebėjus rizikos ženklus – nedelsti kreiptis į specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.