Ar kada nors pagalvojote, kodėl daugelis specialistų pataria nesinaudoti jau kartą virintu vandeniu? Nors pirmasis virinimas atliko pagrindinę funkciją – sunaikino daugumą mikroorganizmų – šio proceso pasekmės dažnai vertinamos ne tik per mikrobiologinę prizmę. Tai aktualu tiek ruošiant arbatas ir kavą, tiek kai namuose naudojamas čiaupinis vanduo yra chloruotas arba kietas.
Ką pašalina virinimas ir kas lieka
Virinant vanduo pasiekia 100 °C, kas naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Tačiau kartu iš vandens išgaruoja išties nemažai deguonies, tad skonis gali keistis – daugeliui arbatos ir kavos mėgėjų pagėrimas iškart po pakartotinio virinimo atrodo „plokščias“ ar „beskonis“. Mineralinės priemaišos, pavyzdžiui, kalcio ir magnio druskos, nuo virinimo neišnyksta; jų santykis vandenyje didėja, jei sumažėja pačio skysčio tūris dėl garavimo. Todėl ant virdulio dugno gali susidaryti apnašos, o skonis – pasikeisti.
Ar pakartotinis virinimas yra pavojingas?
Visuotinė baimė, kad nuolatinis vandens virinimas staiga pavers jį kenksmingu, nėra visiškai tiksli. Pirmiausia, bakterijos žūsta jau pirmojo virinimo metu, tad papildomas terminis apdorojimas mikrobiologiniu požiūriu nėra būtinas. Tačiau jei vanduo yra stipriai chloruotas arba jame yra didesnis organinių medžiagų kiekis, virinimas gali skatinti tam tikrų šalutinių produktų susidarymą, pavyzdžiui, trihalometanų (THM) – junginių, kuriuos susidarant gali padidėti koncentracija ir kurie ilgainiui yra laikomi nepageidaujamais. Tokia rizika ypač aktuali didesnės chloracijos ar taršos atvejais.
Mitas apie „negyvą vandenį“ ir izotopus
Tekste minimas terminas „negyvas vanduo“ ir teiginys apie vandenilio izotopus gali sukelti nerimą. Reikia pažymėti, kad deuterio (sunkiojo vandenilio) koncentracijos pokyčiai dėl namų sąlygomis vykstančio virinimo yra nereikšmingi ir nekelia realios sveikatos grėsmės. Daug svarbesnė problema yra mineralų koncentracijos padidėjimas ir galimi dezinfekacijos šalutiniai produktai.
Praktiniai patarimai
Visgi verta laikytis kelių paprastų taisyklių: geriausia visada pilti šviežią vandenį ruošiant gėrimus, ypač jei siekiama geriausio skonio.
Jei čiaupinis vanduo stipriai chloruotas, prieš virinimą leiskite jam pastovėti arba filtruokite per anglies filtrą – tai sumažins chloro kiekį ir sumažins galimų šalutinių produktų susidarymą. Jei virintą vandenį laikote, darykite tai sandariame indelyje šaldytuve ir suvartokite per 24–48 valandas. Taip pat reguliariai valykite virdulį nuo kalkių, nes apnašos kaupiasi ir gali paveikti tiek įrangą, tiek skonį.
Apibendrinant: kartą virintas vanduo mikrobiologiniu požiūriu yra saugus, tačiau pakartotinis virinimas gali pakeisti skonį ir šiek tiek padidinti tam tikrų nepageidaujamų junginių koncentraciją, ypač esant chloruotam ar užterštam vandeniui. Praktiniai sprendimai – naudoti šviežią vandenį, filtruoti arba leisti vandeniui nusistovėti – padės sumažinti rizikas ir pagerinti gėrimų skonį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.