Penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 metais įspėjo, kad netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukurti jiems atsparias bakterijas. Jo prognozė pildosi ir kelia nerimą visame pasaulyje. Europos supratimo apie antibiotikus dieną gydytojai primena, kad prie netinkamo antibiotikų vartojimo labai prisideda visuomenėje gajūs mitai, kuriuos tenka sklaidyti kasdien.
„Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šie skaičiai gali viršyti net mirštamumą nuo vėžio.
Jei vartojame antibiotikus per dažnai ir be reikalo, jei nesuvartojame viso antibiotikų kurso ar keičiame dozę, mes tiesiog patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams“, – sako šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė.
Antibiotikų atsparumo problema nėra tik individuali – tai visuomenės sveikatos iššūkis. Atsparios bakterijos apsunkina infekcijų gydymą, leidžia paprastoms ligoms peraugti į pavojingas būkles ir didina gydymo sąnaudas. Todėl svarbus ne tik teisingas gydytojo paskyrimas, bet ir pacientų atsakingas elgesys.
7 mitai apie antibiotikų vartojimą
1. Antibiotikai padeda nuo peršalimo ar gripo. Netiesa. Peršalimas ir gripas yra virusinės kilmės ligos, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Jų vartojimas viralinėms infekcijoms ne tik neveiksmingas, bet ir skatina atsparumo formavimąsi. Geriau rinktis simptominį gydymą, poilsį ir, esant reikalinga, vakcinaciją.
2. Jei antibiotikai greitai padėjo, galiu juos nutraukti anksčiau. Tai labai pavojinga. Nutraukus gydymą per anksti, dalis bakterijų gali išgyventi ir tapti atsparios. Būtent taip patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams. Todėl būtina baigti visą paskirtą kursą, net jei simptomai pagerėja.
3. Antibiotikai – kuo stipresni, tuo geriau. Tikrai ne. Tinkamiausias antibiotikas yra tas, kuris veiksmingas prieš konkrečią bakteriją. Platųjį spektrą turintys vaistai netinkamu atveju gali sunaikinti naudingą mikroflorą ir skatinti atsparumą. Klinikinis tyrimas ir gydytojo sprendimas padeda pasirinkti tinkamą preparatą.
4. Jei vieną kartą šie antibiotikai padėjo, galiu juos vartoti vėl. Jokiu būdu.
Skirtingas infekcijas sukelia skirtingos bakterijos, todėl kartojant tas pačias priemones be gydytojo, rizikuojama netinkamu poveikiu ir atsparumo didėjimu. Negalima skolintis ar dalintis vaistais.
5. Jei nepagerėja per dieną, antibiotikas neveikia. Tai per anksti vertinti. Dauguma antibiotikų pradeda veikti per 2–3 dienas; kai kuriais atvejais pagerėjimas gali užtrukti ilgiau. Jeigu simptomai nepraeina ar blogėja, būtina kreiptis į gydytoją, o ne savarankiškai keisti gydymą.
6. Antibiotikai nekenkia, juk tai tik vaistai nuo infekcijos. Kenkia, jei vartojami netinkamai. Jie gali sukelti viduriavimą, mikrobiotos sutrikimus, alergines reakcijas ir skatinti atsparių bakterijų atsiradimą. Jei atsiranda bėrimas, tinimas ar dusulys – būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
7. Natūralūs antibiotikai (pvz., česnakas, medus) gali pakeisti tikrus vaistus. Ne. Nors kai kurie maisto produktai turi lengvų antimikrobinių savybių, jie nepakeičia gydytojo paskirtų antibiotikų rimtoms infekcijoms gydyti. Natūralūs priemonių papildymai gali padėti profilaktikai ar simptomams malšinti, bet ne gydyti sunkias bakterines ligas.
„Labai svarbu suprasti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas stiprina bakterijas ir kuria jų atsparumą, todėl labai kviečiu pacientus antibiotikus vartoti atsakingai, pasitarti su gydytojais ir laikytis jų rekomendacijų“, – sako A. Liepaitė.
Visuomenės švietimas, tinkama diagnostika, atsakinga receptų politika ir pacientų požiūris yra raktas, padėsiantis išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.