Kardiologai teigia, kad širdies sveikatą gali ženkliai pagerinti dažnesnis maisto gaminimas namuose, šviežių, o ne perdirbtų ar pramoniniu būdu užšaldytų produktų naudojimas. Tai ne tik prisideda prie geresnės savijautos, bet ir suteikia malonumo.
Džiugu, kad net 90 procentų širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, laikantis sveikatai palankių mitybos ir gyvenimo būdo principų.
Mityba – širdies sveikatos ramstis
Gydytojas kardiologas Kaustubhas Dabhadkaras pabrėžia, kad įpročius būtina keisti pamažu ir apgalvotai, visapusiškai suprantant jų teikiamą naudą. Tik tokiu būdu galima pasiekti ilgalaikių ir stabilių rezultatų.
Tuftso universiteto medicinos mokyklos (Bostonas, JAV) profesorius Dariushas Mozaffarianas rekomenduoja dažniau gaminti maistą namuose. Šis įprotis teigiamai paveiks širdies sveikatą, nes sumažins suvartojamo perdirbto maisto kiekį. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, net 70 procentų natrio, kurį suvartoja amerikiečiai, gaunama iš perdirbto maisto arba patiekalų, valgomų ne namie. Didelis natrio suvartojimas tiesiogiai siejamas su aukštu kraujospūdžiu ir prasta širdies bei kraujagyslių būkle.
Gaminant maistą patiems, atsiranda galimybė kontroliuoti naudojamus ingredientus, todėl tiksliai žinosite, ką valgote. Svarbu vengti ne tik druskos pertekliaus, bet ir perdirbtų angliavandenių, cukraus bei sočiųjų riebalų gausių produktų, kurie taip pat didina širdies ligų riziką.
„Kaloringa mityba, ypač sočiųjų riebalų, transriebalų ir perdirbtų angliavandenių vartojimas, padidina blogųjų riebalų kiekį organizme ir insulino lygį“, – sako K.Dabhadkaras. „Toks maistas padidina cholesterolio nusėdimą arterijose, todėl susidaro apnašos, o pačios arterijos sukietėja“, – pridūrė gydytojas.
Kardiologas pabrėžia, kad ypač žalingas širdžiai maistas yra bulvių traškučiai, ledai ir cukrumi saldinti gėrimai. „Visi trys „patiekalai“ yra lengvai prieinami, randami beveik kiekvienuose namuose, kavinėse ir restoranuose. Dažnai juos vartojame visai negalvodami“, – pastebi K.Dabhadkaras.
Jis pataria, gaminant maistą namie, rinktis produktus, gausius skaidulų ir nesočiųjų riebalų, turinčius žemą glikeminį indeksą.
Gydytojas akcentuoja laipsniškų pokyčių svarbą – virtuvės šefu netapsite per vieną naktį. Pradėti galima paprastai: per savaitę pasigaminti vienu patiekalu daugiau nei įprastai arba atsisakyti vieno nemaistingo produkto, pakeičiant jį sveikesniu. Pavyzdžiui, bulvių traškučius keisti maistingesniais riešutais.
Maži žingsneliai sveikesnės širdies link
Nauji metai dažnai tampa puikiu pokyčių startu. Kardiologas D. Mozaffarianas siūlo apie savo tikslus pranešti draugams ir artimiesiems. Dar efektyviau – rasti bendraminčių, kurie palaikytų ir motyvuotų. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie socialinių tinklų grupių, kuriose dalijamasi širdies sveikatai palankiais receptais.
Pavyzdžiui, norėdami daugiau vaikščioti, apie savo tikslą galite papasakoti draugui ir pakviesti jį prisijungti. Taip pat galite mesti iššūkį bičiuliui: susitarti, kad kiekvieną savaitę gaminsite širdžiai naudingus patiekalus, dalinsitės patirtimi, nuotraukomis ar net pakviesite vieni kitus vakarienės. Tokie pokyčiai gali būti išties smagūs ir įkvepiantys!
K.Dabhadkaras pataria būti sąmoningiems ir visuomet apgalvoti, ką valgote. Venkite valgyti žiūrėdami televizorių ar sėdėdami prie kompiuterio. Atsisakę blaškančių veiklų, geriau pajusite maisto skonį, mėgausitės juo ir sumažinsite persivalgymo riziką.
Kardiologas taip pat primena apie pakankamo miego, streso vengimo, reguliaraus fizinio aktyvumo ir socialinių ryšių palaikymo svarbą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vienatvė ir socialinė izoliacija didina širdies ligų riziką (šaltinis). Atminkite: maži, nuoseklūs pokyčiai gali duoti didelę naudą ir padėti pasiekti ilgalaikių rezultatų, nereikia jokių kraštutinumų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.