Pirmieji demencijos požymiai dažnai būna subtilūs ir lengvai paaiškinami nuovargiu, stresu ar metams bėgant kylančiomis smulkiomis atminties spragomis. Dėl to artimieji neretai pastebi pokyčius per vėlai: retas vizitas ar bendravimas telefonu gali suteikti klaidingą saugumo jausmą, nes tuomet žmogus dažniau renkasi momentines, gerai pažįstamas temas.
Pastebime per vėlai
„Pokalbio telefonu metu dažnai atrodo, kad viskas gerai: senjoras sklandžiai kalba, orientuojasi, išlaiko įprastą bendravimą. Tačiau nuolat nebūdami šalia, artimieji nemato, ar žmogus geba pasirūpinti savimi, ar nepasiklysta įprastoje aplinkoje, ar jo elgesys nesikeičia“, – pasakoja „Senjoro“ organizacijos vadovas Modestas Bastys. Tad reguliarus ir praktiškas stebėjimas – daugiau nei pokalbiai telefonu: svarbu matyti, kaip žmogus atlieka kasdienes užduotis, ar sugeba laikytis veiksmų sekos, ar nepraranda gebėjimo naudotis namų apyvokos daiktais.
Diagnozė ir grįžtamieji priežastys
Gydytojai pabrėžia, kad laiku atpažinus pokyčius galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Medicinos mokslų daktarė, gydytoja neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė primena, kad diagnozuojant demenciją pirmiausia būtina ištirti galimas ją imituojančias, grįžtamąsias priežastis: mažakraujystę, vitamino B12 trūkumą, skydliaukės, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimus, depresiją, kitas psichikos ligas bei klausos ar regos problemas. Adekvatus tokių sutrikimų gydymas dažnai atkuria pažinimo funkcijas ar bent sumažina simptomų intensyvumą.
„Deja, kartais pacientai kreipiasi dėl demencijos, kai kognityviniai sutrikimai būna jau žymūs. Liga žmogui trukdo kritiškai vertinti savo simptomus, ypač jei jis gyvena vienas. Tuo metu artimieji užmaršumą dažnai klaidingai palaiko natūraliu senėjimu, blogu charakteriu ar paprasčiausiu tingumu“, – pasakoja gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė.
> Atsiradęs įtarimas, agresija ar staigus užsidarymas savyje, kai anksčiau žmogus buvo bendraujantis, taip pat yra ženklas, kad į artimojo sveikatą reikėtų pažiūrėti kur kas atidžiau.
Patarimai artimiesiems
Praktiniai stebėjimo ir reagavimo žingsniai padeda laiku pastebėti problemas ir imtis veiksmų. Pirmas žingsnis – stebėkite veiksmus, o ne žodžius: gaminkite ar tvarkykitės kartu ir atkreipkite dėmesį į veiksmų seką, gebėjimą atlikti darbą nuo pradžios iki pabaigos. Antras žingsnis – pasitelkite aplinkinius: kaimynai ir pažįstami gali pastebėti pokyčius, kuriuos retai matote jūs. Trečias žingsnis – suteikite profesionalams galimybę padėti: socialinės paslaugos namuose ne tik padeda buityje, bet ir stebi elgesį bei funkcionalumą nuolat.
Be to, svarbu nebijoti kreiptis į šeimos gydytoją dėl pradinės diagnostikos – tai pirmas profesionalus žingsnis, kuris nukreips tolimesniems tyrimams ar specialisto konsultacijai. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą, koreguoti vaistus, diegti gyvenimo būdo pokyčius ir sukurti saugesnę socialinę aplinką.
Pagalba ir finansavimas
M. Bastys atkreipia dėmesį į stigmatizaciją: daug senjorų bijo priimti pagalbą, manydami, kad tai prarasto savarankiškumo ženklas. Iš tiesų socialinė pagalba namuose gali padėti išsaugoti savarankiškumą, o daugeliu atvejų ji būna dalinai arba visiškai finansuojama savivaldybės lėšomis. Rūpestis artimuoju prasideda nuo atidumo – pastebėjus net smulkias nuolatinio pobūdžio problemas, verta nedelsiant kreiptis į medikus ir pasitelkti socialines paslaugas.
Rūpestingas stebėjimas, tinkama diagnostika ir laiku suteikta pagalba gali reikšmingai pagerinti tiek sergančio žmogaus, tiek jo artimųjų kasdienybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.