Lietuvos pieno gamybos savikaina jau kelerius metus išlieka stabili ir mažesnė nei daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, o pieno supirkimo kainos pastaraisiais metais dažnai viršijo gamybos sąnaudas.
Konkurencinga savikaina ir pelninga marža
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2024 m. žemės ūkio bendrovėse, kooperatyvuose ir kitose įmonėse žaliavinio pieno gamybos savikaina siekė apie 35 centus už kilogramą, įvertinus pagrindines išlaidas – darbo užmokestį su socialiniais įsipareigojimais, pašarus, kurą, energiją ir kitas gamybines sąnaudas.
Vidutinė supirkimo kaina iš šių gamintojų sudarė apie 48 centus už kilogramą, o tai reiškia, kad pieno gamintojų marža – skirtumas tarp kainos ir savikainos – siekė apie 13 centų už kilogramą.
Tuo metu 2025 m. metinė žaliavinio pieno kaina, ŽŪDC duomenimis, iš įmonių sudarė maždaug 54 centus už kilogramą.
Konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris Edmundas Piesarskas sako, kad praėjusių metų galutiniai pieno gamybos savikainos rodikliai dar nepaskelbti, tačiau, vertinant ankstesnių metų struktūrą ir rinkos pokyčius, tikėtina, kad savikaina išliko panašiame lygyje.
„Energijos ir pašarų kainos pernai reikšmingai nedidėjo, o darbo sąnaudos augo nuosaikiai, todėl žemės ūkio bendrovių pajamos už pieną preliminariai ir toliau viršijo vidutines gamybos sąnaudas“, – teigia E. Piesarskas. Jo teigimu, maržos stabilumas yra vienas svarbiausių sektoriaus atsparumo rodiklių, ypač esant dideliam sąnaudų nepastovumui Europos rinkoje.
„Bendra tendencija rodo, kad Lietuvos pieno sektorius išlieka konkurencingas ES mastu: santykinai žema savikaina ir palankios supirkimo kainos sudarė prielaidas sektoriui dirbti pelningai ir stiprinti ilgalaikį tvarumą“, – pažymi E. Piesarskas.
Lietuvos pranašumas Europos kontekste
ES kontekste Lietuvos padėtis taip pat išlieka palanki. Remiantis Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro (MMO) duomenimis, 2025 m. vidutinė ES žaliavinio pieno kaina siekė apie 52 centus už kilogramą, o pagrindinių sąnaudų – pašarų ir energijos – indeksai metų eigoje išliko stabilūs.
„Tai rodo, kad Lietuvos pieno sektoriaus rodikliai natūraliai dera bendrame ES paveiksle: supirkimo kainų svyravimai, kontroliuojamos sąnaudos ir išliekanti teigiama marža atspindi bendrą europinę rinkos dinamiką“, – sako E. Piesarskas.
Kainų svyravimai ir ateities perspektyvos
Vis dėlto ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebimi žaliavinio pieno prekybos rezultatai signalizuoja ribotą erdvę tolesniam kainų kritimui.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje nuo pernai kovo nuosekliai mažėjo. Šių metų sausį bendra supirkimo kaina iš visų ūkių nukrito iki 40,4 cento, o iš stambiųjų tiekėjų – iki 43,3 cento už kilogramą. Išankstiniai MMO duomenys rodo, kad vasarį žaliavinio pieno kaina Europoje stabilizavosi.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.