Maisto papildai: mitybos papildymas, ne pakaitalas
Pastaruoju metu išpopuliarėję žoliniai papildai gali daryti žalą sveikatai, teigia gastroenterologės. Pasak jų, papildai turėtų būti vartojami kaip mitybos papildymas, o ne maisto pakaitalas, ir tik pasitarus su gydytoju, kuris paskiria reikiamą dozę, įvertinęs kraujo tyrimus. Kai kurie papildai gali silpninti ir vartojamų vaistų poveikį.
Gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė pabrėžia, kad maisto papildai skirti mitybos papildymui, tačiau negali būti vartojami kaip maisto pakaitalas. „Papildai šiais laikais populiarūs dėl labai gajaus marketingo ir socialinių tinklų. Kažkas davė efektą, patiko ir keliauja toliau iš ausų į ausis ir iš akių į akis“, – sako G. Milaknytė.
Tuo metu gydytoja gastroenterologė Vaidota Malinauskienė atkreipia dėmesį, kad maisto papildai nėra vaistai, gydantys ligas. „Vaistai iš esmės yra skirti gydyti ligoms, o maisto papildai neatlieka šios funkcijos ir vaistams yra atliekami klinikiniai tyrimai, ko nereikalauja papildai. Jie yra, kaip Gabrielė sakė, maistinių medžiagų papildai“, – akcentuoja V. Malinauskienė.
Vartokite tik pasitarus su gydytoju
Anot gydytojų, papildus reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju, kuris, remdamasis kraujo tyrimais, nustato tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą.
„Papildus vartoti reikia tada, kai yra kažkurių maistinių medžiagų deficitas ir jis yra patvirtintas gydytojo. Ne tai, kad pats sugalvojai, jog trūksta, bet yra atlikti kraujo tyrimai, kuriuos įvertina gydytojas – ne kaimynės, ne draugas, o gydytojas – ir pasako, kad papildų reikia. Bet yra jautrių grupių, kurioms tikrai reikalingi papildai – vegetarai, nėščiosios, pacientai po žarnyno operacijų“, – pažymi G. Milaknytė.
Pasak V. Malinauskienės, papildų reikia ir sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, geležies stokos anemija arba turint vitamino D deficitą šaltuoju sezonu. „Jeigu nėra galimybės atstatyti geležies stokos su maistu, skiriami tabletiniai arba intraveniniai geležies preparatai. Yra būklių, dėl kurių reikėtų vartoti papildus, bet tai nėra kažkokia konstanta“, – sako gydytoja.
Anot V. Malinauskienės, prieš vartojant geležies arba vitamino D papildus, būtina atlikti kraujo tyrimus. Į jų rezultatus atsižvelgęs gydytojas paskiria atitinkamą dozę. „Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia koncentracija Vitamino D kraujyje. Nuo deficito lygio priklauso, kokią dozę reikia vartoti – didesnes ar papildančias vitamino D tablečių dozes. Tas pats ir su geležimi. Jei kraujo tyrimas parodo, kad yra geležies stokos anemija, galima papildomai atlikti feritino tyrimą ir pagal tai, koks yra trūkumas, nuspręsti, ar skirti geležies tabletes, ar intraveninę geležį, kuri pasitelkiama, kai trūkumas didesnis“, – aiškina specialistė.
Gamtiniai papildai nėra visiškai saugūs
Gydytojos pastebi, kad dabar itin populiarūs žoliniai preparatai, vartojami kaip papildai – ašvaganda, ciberžolė, kuminas ir įvairūs mišiniai. Visgi, V. Malinauskienės teigimu, jei papildas gaunamas iš gamtos, tai dar nereiškia, kad jis nėra kenksmingas.
„Reikia suprasti, kad net jeigu tas preparatas arba papildas yra natūralus, nereiškia, jog jis visiškai nekenks ir nieko nepadarys. Ta pati ašvaganda, vartojant ilgesnį laiką arba didesnėmis dozėmis, gali būti hipototoksiška ir sukelti kepenų nepakankamumą“, – įspėja gydytoja.
G. Milaknytės teigimu, neigiamo papildų poveikio organizmui žmonės gali ir nejausti, nepasidarę kraujo ar kepenų fermentų tyrimų. „Negali uždrausti žmogui vartoti visus papildus. Daug kas dabar yra pateikta marketingo ir daug ką žmonės nori pabandyti vardan geresnės savijautos. Tad visada sakau, kad pasidarytų bent jau kepenų fermentų tyrimus – kaip jie atrodo prieš pradedant vartoti ir kaip atrodo, pavyzdžiui, po mėnesio, nes dalis papildų mišinį vartojančių žmonių ateina radę padidintus kepenų fermentų arba atsiduria ligoninėje su jau išsivysčiusiu kepenų nepakankamumu“, – sako specialistė.
Papildai gali slopinti vaistų poveikį
V. Malinauskienė atkreipia dėmesį, jog papildai gali silpninti ir kai kurių vaistų poveikį. „Jeigu pacientas vartoja tą pačią jonažolę, kuri yra labai paplitusi, kartu su antidepresantais, ji gali labai slopinti jų poveikį. Net labai didelės koncentracijos žaliosios arbatos gali veikti toksiškai. Yra tikrai nemažai toksiškai veikiančių papildų, į kuriuos įeina lieknėjimui skirti žaliosios arbatos ekstraktai“, – pabrėžia gydytoja.
„Kartais net maistas gali didinti arba mažinti kai kurių vaistų koncentraciją. Pavyzdžiui, greipfrutų sultys keičia vaisto koncentraciją. Mūsų pacientai po transplantacijos negali gerti greipfrutų sulčių, nes keisis imunitetą slopinančio vaisto koncentracija“, – priduria G. Milaknytė.
Kaip išsirinkti saugius papildus?
Gydytojos pataria papildus pirkti tik vaistinėse arba sertifikuotose įstaigose, kuriose jais prekiaujama. „Nereikėtų pirkti papildų iš turgaus už prekystalio, ką daro kai kurie žmonės, arba siųstis iš kažkokių neaiškių puslapių. Pardavimo įstaiga turi būti sertifikuota“, – sako V. Malinauskienė.
„Papildai nėra kaip vaistai. Jeigu vaistai turi praeiti klinikinius tyrimus, kurie gali 10 metų ir daugiau trukti, tai papildo laikas nuo sugalvojimo, pagaminimo ir patekimo į organizmą yra ženkliai trumpesnis ir labai daug yra prekybos vietų, kurios, ko gero, dar tam tikrų žingsnių neatlieka“, – teigia G. Milaknytė.
Sportininkams skirtų papildų pavojai
Gydytojos įspėja ir dėl sportininkų mėgstamų, bet mokslininkų mažai ištirtų papildų žalos sveikatai. „Vienintelis, kuris yra moksliškai patvirtintas, kad tinka sportininkams, yra kreatinas. Jis labiausiai ištirtas ir su juo jau yra padarytos didelių apimčių klinikinės studijos“, – sako G. Milaknytė.
„Turbūt jeigu sportas intensyvus, daug prakaituojama, tada elektrolitus galima papildomai vartoti, bet tie visi preparatai, kurie yra mažiau arba visai neištirti, gali turėti rimtų pasekmių sveikatai – pavyzdžiui, kepenų nepakankamumo, kuris priveda prie kepenų transplantacijos“, – priduria V. Malinauskienė.
Baltyminių papildų rizika
Specialistės taip pat rekomenduoja vengti baltymų papildų, ypač su skoniais. „Yra nustatyta sąsaja tarp baltyminių papildų vartojimo ir vėžio rizikos, t.y., kad didina vėžio riziką. Tu gali, jeigu tikrai atsakingai mitybą pasižiūrėsi, lygiai tiek pat gauti baltymų iš maisto ir nebūtinai vištos krūtinėlę tik valgydamas“, – pabrėžia G. Milaknytė.
„Tos pačios sėklos turi labai daug baltymų ir galima iš jų miltelius pačiam namuose kažkaip trinti ir praturtinti savo mitybą papildomu baltymu. Tikrai galima surinkti tuos kiekius ir iš maistinių medžiagų“, – pritaria jai V. Malinauskienė.
Gydytojos pažymi, kad baltymų papildai su skoniais ir papildomais saldikliais gali padidinti cukrinio diabeto riziką net labiau nei produktai su paprastu cukrumi.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.