Miokardo infarktas – gyvybei pavojinga būklė, kai širdies raumuo nebegaus pakankamai kraujo ir pradeda žūti. Greita atpažinimo ir tinkamos elgsenos seka prieš atvykstant medikams gali išgelbėti gyvybę arba ženkliai sumažinti komplikacijų riziką. Infarktas pasitaiko ne tik vyresnio amžiaus žmonėms: šiuolaikinio gyvenimo tempas, stresas, mitybos ir gyvenimo būdo veiksniai didina riziką ir jaunesnėse amžiaus grupėse.
Pagrindiniai infarkto simptomai
Infarkto požymiai gali būti įvairūs ir kartais netipiniai. Dažniausiai pasireiškia stiprus spaudimo ar smaugimo pojūtis krūtinėje, kuris gali skleistis į žandą, kaklą, pečius, nugarą ar abi rankas. Simptomai taip pat apima kvėpavimo sunkumus, staigų silpnumą, padažnėjusį arba netaisyklingą širdies ritmą, pykinimą ar vėmimą, galvos svaigimą ir net sąmonės netekimą. Kai kurie pacientai apibūdina nerimą ar nepaaiškinamą sujaudinimą, o kai kuriems – padidėjusį prakaitavimą ar „tirpimo“ jausmą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į netipinius simptomus moterų, vyresnio amžiaus žmonių ir diabetu sergančių pacientų atvejais, kai skundai gali pasireikšti tik nuovargiu, virškinimo sutrikimais ar silpnumu.
Simptomai gali pasireikšti atskirai arba kartu, todėl bet koks staigus ir neįprastas krūtinės pojūtis ar reikšmingas bendras nusiskundimas reikalauja rimto dėmesio.
Ką daryti, kol atvyks medikai
Jeigu įtariate infarktą, svarbiausia – nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol laukiate medikų, užtikrinkite saugų aplinką: padėkite žmogų patogiai, pusiau sėdint arba pusiau gulint, su pakelta viršutine kūno dalimi; atsegkite suspaudžiančius drabužius, kaklo apykaklę ir diržą, kad kvėpavimas būtų lengvesnis. Pravėdinkite patalpą arba pasirūpinkite šviežiu oru.
Jei asmuo nejautrus ir nebevykdo kvėpavimo, pradėkite gaivinimą (CPR) ir, jeigu yra galimybė, naudokite automatinį išorinį defibriliatorių (AED). Jeigu nukentėjusysis sąmoningas, bet jaučia stiprų širdies skausmą, patartina duoti vieną aspirino tabletę (jei nėra kontraindikacijų ir nėra alergijos) kramtant, nes tai gali sulėtinti kraujo krešulių formavimąsi.
Negalima duoti maisto ar gėrimų, nebent medicinos specialistai nurodytų kitaip.
Prireikus išmatuokite kraujospūdį ir pulsą, bet venkite ilgai užtrukti su diagnostika arba savarankišku gydymu; svarbiausia – greitai sukelti profesionalią pagalbą. Jei skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių arba intensyvėja, kvieskite medikus iš karto.
_Ekspertų komentaras:_
_Dėl didelio streso, patiriamo šiuolaikiniame gyvenime, infarkto rizika yra reikšminga visų amžiaus grupių žmonėms. Pastaruoju metu medikai vis dažniau pastebi miokardo infarktą net jaunų žmonių tarpe._
Prevencija taip pat yra esminė: reguliari sveikatos priežiūra, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, rūkymo atsisakymas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas mažina infarkto riziką. Pažinimas, kada veikti greitai ir ką daryti laukiant medikų, gali būti lemiamas skirtumas tarp visiško pasveikimo ir rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.