Ne veltui pasaulyje kasdien išgeriama milijardai puodelių kavos. Ji priskiriama prie natūralių nutraceutikų – tai reiškia, kad joje esantys junginiai gali teigiamai veikti sveikatą. Skaičiuojama, jog kavoje yra daugiau nei tūkstantis biologiškai aktyvių medžiagų, darančių poveikį mūsų organų sistemoms, metabolizmui ir fiziologijai.
Daugybė gamtoje esančių junginių turi skirtingą nutraceutinį poveikį arba sudedamąsias dalis. Bet nebūtinai ir kavoje esantys junginiai atsipalaiduoja ir mes juos panaudojame.
Žinomiausia biologiškai aktyvi medžiaga – kofeinas. Jis stimuliuoja, suteikia energijos, o, kavos puodelį išgėrus antroje dienos pusėje, gali būti sunku užmigti. Kofeinas konkuruoja su adenozinu – medžiaga, sukeliančia norą miegoti, kurio vietą, išgėrus kavos, kofeinas užima.
Dažnai įsivaizduojama, kad kofeino kiekis daugmaž vienodas visose kavos rūšyse ir nepriklausomai nuo to, kaip ji yra pagaminta. Tačiau kofeino kiekis kavoje kaip gėrime priklauso nuo to, kiek ilgai kavos pupelė, malta kava turi sąlytį su vandeniu. Kuo ilgiau kava turi sąlytį su vandeniu, tuo didesnis kofeino kiekis patenka į kavos gėrimą.
Skirtingai ruošiama kava turi skirtingą kofeino kiekį
Todėl, pavyzdžiui, espreso kavos puodelyje esanti kofeino koncentracija gali būti kelis kartus mažesnė nei, pavyzdžiui, filtruotos kavos puodelyje.
Kava geriama visuose pasaulio regionuose. Didžiausias kiekis išgeriamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip pasakoja profesionalus baristas, kavos žinovas Matas Laurinavičius, Lietuva turi plačią kavos kultūrą, o šio gėrimo įvairovė Lietuvoje didžiulė.
„Kitose Europos šalių sostinėse tu nerasi tiek pasiūlos kiek Vilniuje. Ir dažniausiai žmonės, čia atvykę užsieniečiai, labai nustemba, kad paėjęs šimtą metrų tu rasi kavinę, kur gausi kokybiškos rūšinės kavos“, – tikina M. Laurinavičius.
Pienas slopina oksidacinį stresą mažinančių kavos junginių įsisavinimą
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiariausi kavos gėrimai yra įvairūs saldinti, pienu gardinti gėrimai, kuriuose pati kava sudaro tik nedidelę dalį gėrimo.
Visgi tokie kavos gėrimai sveikatai nėra patys geriausi.
Geriant kavą su pienu, grietinėle ar pieno gaminiais, oksidacinį stresą mažinančių junginių, esančių kavoje, įsisavinimas krinta net iki 90 proc. Pavyzdžiui, į juodą kavą šliūkštelėjus iki 20 ml pieno, nesvarbu, kaitinto ar ne, polifenolio įsisavinamumas vidutiniškai krinta iki 40 proc. Būtent polifenoliai – natūralūs augaliniai antioksidantai – padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso ir uždegimų.
Jeigu šliūkštelime apie 100 ml pieno, polifenolio arba oksidacinį stresą mažinančių junginių įsisavinamumas krinta net 90 ir daugiau procentų.
Tyrimai rodo, kad rūšinės kavos be priedų vartojimas daugeliu atvejų neturi neigiamo poveikio, o labiau yra neutralus arba atskirais atvejais gali turėti nedidelį teigiamą poveikį.
Kaip sako M. Laurinavičius, ruošiant kavą, klaidų padaryti galima mažai, didesnį dėmesį reikėtų kreipti į žaliavą ir skrudintoją. Kaip aiškina pašnekovas, rinkoje yra rūšinė – aukštesnės klasės, ir bendrojo naudojimo kava. Pastaroji yra visa mažiau nei 80 balų iš 100 tarptautinės organizacijos SCA įvertinta kava.
„Ji keliauja komerciniams tiekėjams, patiems žinomiausiems prekėms ženklams, ten ją skrudina ir tiekia prekybos centrams. O viskas, kas lieka už 80 ir į viršų iki šimto, keliauja į rūšinės kavos vietas“, – aiškina M. Laurinavičius.
Kaip sako kavos ekspertas, bendrojo naudojimo kava nėra ženklinama, tad atsekti šalies, regiono, aukščio, kuriame auga kavamedis, kavos porūšio ar apdirbimo negalima.
Ant kavos pakuotės matant šią informaciją, galima teigti, jog kava rūšinė. Kaip sako M. Laurinavičius, rūšinė kava sudaro nedidelę dalį kavos rinkoje, tad ji ir parduodama mažais kiekiais, dažniausiai ne didžiuosiuose prekybos centruose.
Kaip pažymi M. Laurinavičius, visi šie kriterijai, darantys kavą rūšinę, lemia skonio stabilumą.
„Didieji žaidėjai gauna kavos iš įvairių šalių, įvairių ūkių, įvairių kavamedžių, įvairias pupeles sumeta į bendrą aruodą. Tai skonio balanso iš ten tikėtis neverta. Netgi atvirkščiai, gali būti labai įdomus skonis. Taip liberaliai tariant, ką jie padaro? Jie skrudina kavą, kepina iki degėsio, išskiria į išorę visus aliejus ir skonius iš esmės iš pačios kavos pupelės ir taip suvienodina skonį“, – aiškina M. Laurinavičius.
Kavos priedais dažnai maskuojamas degėsio skonis
Nors didžioji išgeriamos kavos dalis yra kava su pienu ar kitais priedais, ekspertas skatina žmones pirma paragauti juodos kavos be jokių priedų.
„Mes labai daug darbo įdėjome, kad kava turėtų natūralaus cukraus ir rūgščių, kad ji būtų iš esmės skani be nieko. Iš savo profesinės srities mes pastebėjome, kad žmonės cukrumi dažniausiai maskuoja tai, ko nenori jausti, ir tai dažniausiai būna tas kartumas, degėsio skonis“, – sako M. Laurinavičius.
Nors kava turi sveikatai naudingų savybių, ji gali turėti ir šalutinį poveikį, pavyzdžiui, ji gali paspartinti širdies ritmą. Kaip aiškina M. Laurinavičius, kava yra dehidratuojantis gėrimas, kuris kartu su skysčiais iš organizmo pašalina ir daug mineralų.
„Mes savo kavinėje visada sakome, kad išgėręs vieną puodelį kavos turi išgerti dvigubai daugiau vandens. Tai mano profesija, aš susiduriu kiekvieną dieną su kava ir turiu jos gerti, ragauti, tai aš papildomai vartoju magnį kiekvieną dieną. Tai čia irgi neišvengiamas mano dienos ritualas, nes aš tiesiog jaučiu, kaip magnio atsargos senka“, – pasakoja vaikinas.
Kaip sako M. Laurinavičius, jautrūs kavai žmonės ją turėtų gerti tuomet, kai nejaučia didelio streso ir yra geros nuotaikos, nes kitu atveju papildoma stimuliacija sukelia dar didesnį nerimą.
Kavos ekspertas atkreipia dėmesį, kad rūšinės kavos kaina nebūtinai yra didesnė nei bendrojo naudojimo kavos.
„Mes su kolegomis dažnai nueiname į prekybos centrus ir einame pro kavos lentynas. Tai mes vienas kitam siunčiam tas kainas ir negalim patikėti, kad kai kurios kavos kaina yra didesnė nei mūsų kavinėje. Mes, maži rinkos žaidėjai, vežame kokybišką, labai brangų produktą. Jį gaminame kelių žmonių komanda ir sugebame parduoti pigiau nei didelis komercinis žaidėjas, bet pelningai“, – sako M. Laurinavičius.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.