Alergijas šiandien galėtume pavadinti tyliąja amžiaus epidemija – pasaulyje nuo jų kenčia vis daugiau žmonių. Mokslininkai aiškinasi, kodėl mūsų imuninė sistema vis dažniau reaguoja į iš pažiūros nepavojingas medžiagas. Gyvensenos medicinos specialistė sako, kad įtakos alergijų pasireiškimui turi tiek aplinkos faktoriai, tiek ir genetika, o jų simptomus reguliuoti galime savo gyvenimo būdo pokyčiais.
Stebint kūno reakcijas, su alergijomis galima dorotis lengviau
Gyvensenos medicinos specialistė Vaiva Lukošienė ne tik tyrinėja ir gydo alergijas, bet su jomis gyvena ir pati – nuo vaikystės yra alergiška pelėsiui ir namų dulkėms, taip pat ir bičių įgėlimams, o alergijų turi ir jos vyras, ir du jų vaikai.
„Tada tų sprendimų nebūdavo, tiesiog susitvarkai namus švariau. Kai prasidėjo studijų laikas, tiesiog gyveni bendrabuty ir tvarkaisi kambarius, susidėlioji taip, kad tau būtų patogu gyventi, kad tu neturėtum simptomų, ir viskas. Jokių vaistų, jokių tabletyčių tikrai niekas nevartojo“, – prisimena V. Lukošienė.
Gimus pirmajam vaikui, šeima greitai suprato, kad alergijų turi ir jis.
„Prie ko prisilies, ką suvalgys, tam alergiškas“, – savo istorija dalinasi pašnekovė. Kaip pasakoja gydytoja, iki 4–5 metų pirmasis sūnus augo su keturiais–penkiais produktais, kurie šiek tiek koreguodavosi – nauji produktai racione kartais atsirasdavo ar dingdavo.
Prieš ketverius metus moteris susilaukė antrojo sūnaus, taip pat turinčio alergijų.
„Kaip mano vyras sako, kad būtų įdomiau, kad nebūtų taip paprasta, jie yra alergiški skirtingiems dalykams“, – šypsosi gydytoja. Prieš trisdešimtąjį gimtadienį pačiai moteriai pasireiškė ir glitimo netoleravimas, taip pat ji suprato, kad netinkami yra ir pieno produktai bei kiaušiniai.
Kaip sako gyvensenos medicinos specialistė, žinant ir stebint simptomus, su jais galima lengviau susitvarkyti. Simptomus ir kūno signalus ignoruojant, su jais dorotis sunku, kaip ir suprasti organizmo reakcijas, sako pašnekovė.
„Ir tada nesupranti, ką daryti, kas kaltas, pas kokį gydytoją eiti. Ir niekas neranda galų. Ir tu sėdi visas nelaimingas, jausdamasis blogai“, – aiškina gydytoja.
Alergijų gausėja
Pasaulyje vyraujanti tendencija – alergijų gausėjimas. Kaip aiškina pati V. Lukošienė, alergijoms įtakos turi tiek aplinkos faktoriai, tiek ir genetika, o jų pasireiškimą reguliuoti galime savo gyvenimo būdu, ką liudija ir jos pačios medicininė istorija.
„Oficialiai turiu atopinį dermatitą. Dvidešimt metų nėra buvę jokio bėrimo. Nieko. Susidėlioji savo gyvenimą taip, kad jis būtų patogus tavo kūnui, kad jis būtų naudingas tavo kūnui, ir tu tų simptomų neturi“, – tikina gydytoja.
Kaip sako gyvensenos medicinos specialistė, nesvarbu, ar tai būtų alergija, ar celiakija ar kitos panašios būklės, visuomet svarbu yra kokybiškas miegas, streso kontrolė, kokybiškas maistas.
„Jeigu yra duona, kurios du ingredientai aiškūs ir 27 yra keiksmažodžiai, kur tau reikia gūglinti, kur tau reikia žodyno, vertėjo, na, tai nėra tas produktas, kuris tave sveikatins, ir tave ves sveikimo keliu, ir tu jausiesi maksimaliai gerai. Tai susideda visi šitie dalykai. Ir keisčiausia, kad jeigu kai kalbame apie vaikus alergiškus, tai mes tą gyvenseną turime koreguoti ne tik vaikams, bet ir tėvams“, – aiškina V. Lukošienė.
Kaip sako gydytoja, tėvai turi išmokyti vaiką gyventi su alergija – jei nori gerai jaustis, turi gerai miegoti, valgyti tinkamus produktus, būti fiziškai aktyvus ir valdyti stresą.
„Tai yra tie patys standartiniai dalykai, ką mes kalbėtume apie visas kitas lėtines ligas, jie puikiausiai veikia ir alergiškų žmonių gyvenime. Tik čia yra tas skirtumas, kad mes turime išimti tuos provokuojančius veiksnius. Ar tai būtų dulkės, ar tai būtų maistas, ar tai būtų kažkokie cheminiai ingredientai“, – pažymi V. Lukošienė.
Svarbu skaityti etiketes
Kaip sako gydytoja, praktikoje matyti, kad daugiausia pacientų yra alergiški glitimo turintiems produktams, pienui bei kiaušiniams, o alergijų riešutams nėra tiek daug, kiek galėtume pagalvoti.
Kaip pastebi gydytoja, pieno produktams alergiški žmonės nebūtinai yra alergiški laktozei, tad pieno produktų pakeitimas į laktozės neturinčius nebūtinai išspręs problemas.
„Žmonės galvoja, kad pakeisiu į belaktozius, ir išsispręs visos problemos. Ir jeigu žmogus nemoka sekti savo simptomų, tai tada jis nesupranta, kad jis eina tuo blogesniu keliu, ir kad jis kviečiasi dar papildomų ligų tokiu būdu. Tiesiog, ir tą patį uždegimą užsikėlinėja, ir žarnyno sveikata, būklė blogėja, ir kažkam sąnarius skauda, kažkam depresijos ar nerimo didesni simptomai, smegenų rūkas, dar kažkas. Ir nesuveda galų, nesusirenka tų siūlų galų, kad čia yra vis dėlto nuo to pieno, ar ten pieno produktų be laktozės“, – aiškina gydytoja.
Kaip aiškina V. Lukošienė, ir piene be laktozės yra pieno baltymų, kurie gali veikti uždegimiškai.
„Nuo laktozės, gerai – papūs pilvą, grubiai čia, apibendrinant simptomus. Bet kai jau eina bėrimai, kažkokie sąnarių skausmai, mes apie baltymą labiau turėtume kalbėti“, – pažymi gydytoja.
Anot jos, alergijas sukelti gali įvairūs aplinkos ir elgsenos bei gyvensenos veiksniai. „Kiekvienu atveju skirtingai. Bet šiaip dažniausiai tai yra visos nesąmonės. Nesvarbu, kur jos būtų. Ar tai būtų maiste, ar tai būtų kažkur kitur“, – konstatuoja gydytoja.
Anot jos, paprasčiausias kriterijus, renkantis maisto produktus, yra jo etiketė.
„Jeigu suprantu, kas parašyta etiketėje – valgau. Jeigu yra nors vienas žodis, kurio aš nesuprantu, reiškia, nevalgau“, – sako gydytoja.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.