Kasmet Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta maždaug 200 moterų, o sergamumo rodikliai šia liga gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, gimdos kaklelio vėžys užleidžia šeštą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų ir kelia didelį iššūkį mūsų sveikatos apsaugos sistemai.
Grėsminga statistika ir jos priežastys
2020 metais sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje siekė 26,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, o Europos Sąjungoje šis rodiklis yra bene perpus mažesnis. Ši liga yra viena iš dažniausių onkologinių susirgimų tarp mūsų šalies moterų, o mirtingumo lygis – vienas aukščiausių Europoje. Toks padėtis rodo, kad prevencinė veikla ir ankstyva diagnostika yra nepakankamai išvystytos, o tai daro įtaką nepalankiems gydymo rezultatams.
Prevencijos svarba ir atnaujinta programa
Siekiant sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino prevencinę programą, kuri orientuota į ankstyvą diagnostiką ir efektyvesnę priežiūrą. Pagal šią programą, moterims nuo 25 iki 34 metų kas treji metai atliekamas citologinis tyrimas, leidžiantis aptikti ankstyvus būklių pakitimus, o vyresnėms nei 35 metų moterims atliekamas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) testas kas penkerius metus.
Tokie tyrimai leidžia nustatyti infekciją ir patologinius pakitimus ankstyvoje stadijoje, todėl galima laiku pradėti gydymą ir išvengti sudėtingų ligos atvejų. Tačiau, kaip pažymi prof. Sonata Jarmalaitė, iki šiol prevencinėse programose dalyvavo tik apie trečdalis tikslinės amžiaus grupės moterų, todėl būtina skatinti platesnį dalyvavimą.
Gyventojų švietimas ir vakcinacija – papildomi veiksniai kovojant su liga
Vienas iš veiksmingiausių būdų išvengti gimdos kaklelio vėžio yra profilaktinė vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, kuris yra pagrindinė šios ligos priežastis. Lietuvoje nuo 2016 metų mergaitės skiepijamos vakcina nuo kelių ŽPV tipų, tačiau berniukų skiepijimas iki šiol nėra įtrauktas į nacionalinę skiepijimų programą.
Ekspertų teigimu, skiepijant tiek mergaites, tiek berniukus galima pasiekti daug efektyvesnį rezultatą ir reikšmingai sumažinti ŽPV infekcijos plitimą. Kitose šalyse, tokiose kaip Belgija, Vokietija, Australija ir Jungtinė Karalystė, skiepijimo programos jau padėjo sumažinti infekcijos paplitimą daugiau nei 90 proc. tarp jaunų moterų.
Europos vizija ir Lietuvos iššūkiai
Europos Sąjunga siekia, kad iki 2030 metų bent 90 proc. tikslinės mergaičių populiacijos būtų paskiepyta nuo ŽPV, taip pat didinti berniukų vakcinavimą ir užtikrinti plačią dalyvavimą vėžio prevencijos programose. Tai svarbus žingsnis link efektyvios kovos su gimdos kaklelio vėžiu.
Lietuvos uždavinys – skatinti šeimas aktyviau dalyvauti šioje prevencinėje veikloje, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, didinti viešąjį sąmoningumą apie šios ligos pavojus ir būtinybę anksti atlikti tyrimus. Tik koordinuotas darbas gali padėti sumažinti sergamumą ir mirtingumą visoje šalyje.
Profilaktika, ankstyva diagnostika ir visuomenės edukacija yra kertiniai veiksniai, leidžiantys išgelbėti gyvybes ir pagerinti mūsų visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.