Šokiruojantys skaičiai: kiek laiko iš tiesų liko gyventi po demencijos diagnozės?

Norint priimti informacija pagrįstus sprendimus, labai svarbu žinoti, kiek laiko liko nepagydoma liga sergantiems artimiesiems. Naujoje 261 ankstesnių tyrimų analizėje patikslinta demencija sergančių asmenų gyvenimo trukmės statistika, suteikiant pacientams, jų šeimoms ir sveikatos priežiūros įstaigoms labiau individualizuotas prognozes.

Peržiūrėtuose tyrimuose buvo pateikti 1984–2024 m. surinkti duomenys apie daugiau kaip 5,5 mln. žmonių, todėl Erazmo universiteto Medicinos centro Nyderlanduose tyrėjai gavo daugybę duomenų iš įvairių Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Okeanijos šalių.

Tyrėjai nustatė, kad tikėtina gyvenimo trukmė diagnozavus demenciją labai skiriasi, priklausomai nuo kelių veiksnių, įskaitant amžių, kai diagnozė nustatoma, asmens lytį ir diagnozuotos demencijos tipą.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo diagnozės nustatymo svyruoja nuo 2,2 metų vyrams, kuriems liga diagnozuota įpusėjus aštuntą dešimtį, iki 8,9 metų moterims, kurioms liga diagnozuota sulaukus maždaug 60 metų. Toks platus rezultatų spektras gali turėti įtakos įvairiems su tolesnio gyvenimo planavimu ir priežiūra susijusiems sprendimams.

„Prognozė diagnozavus demenciją labai priklauso nuo asmeninių ir klinikinių savybių, todėl galima gauti individualizuotos informacijos ir planuoti priežiūrą“, – rašo tyrėjai savo straipsnyje.

Demencijos poveikis ir priežiūra

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad demencijos diagnozė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę dvejais metais, jei jums 85-eri, trejais–ketveriais metais, jei jums 80, ir net 13 metų, jei demencija diagnozuojama sulaukus 65 metų.

Tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė Azijos gyventojų grupėje ir Alzheimerio ligos atveju, palyginti su kitomis demencijos rūšimis. Be to, tyrėjai nustatė, kad per tyrimo dešimtmečius gyvenimo trukmės rodikliai keitėsi nedaug.

Mokslininkai taip pat vertino, po kiek laiko nuo diagnozės nustatymo pacientas paprastai atsiduria slaugos namuose, tačiau čia nuoseklių duomenų buvo mažiau, todėl išvadas reikėtų vertinti atsargiau. Vidutiniškai maždaug trečdalis žmonių atsiduria slaugos namuose per trejus metus nuo demencijos diagnozės nustatymo.

„Atsižvelgiant į išgyvenamumo trukmę, diagnozavus ligą vyresniame amžiuje, laikas iki perkėlimo į slaugos namus buvo trumpesnis; trumpesnis jis ir kitų potipių, išskyrus Alzheimerio ligą, atveju, – rašo tyrėjai. – Tačiau išvadas iš šių rezultatų daryti trukdė nepakankamai tikslūs duomenys ir metodologiniai iššūkiai.“

Kasmet demencija diagnozuojama maždaug 10 milijonų žmonių visame pasaulyje, todėl tiksli informacija yra labai svarbi siekiant užtikrinti pakankamą priežiūrą ir paramą sergantiesiems ir jų šeimoms. Tokios išsamios apžvalgos, kaip ši, nebuvo jau daugiau nei dešimt metų, todėl ją reikėjo atnaujinti, – ir dar daug ką reikia išanalizuoti.

„Ateityje atliekant individualizuotos prognozės tyrimus geriausia būtų įtraukti pacientus diagnozės nustatymo metu, atsižvelgti į asmeninius ir socialinius veiksnius, ligos stadiją ir gretutinius susirgimus, ir vertinti ne tik išgyvenamumą, bet ir kitus svarbius funkcinius rodiklius“, – rašo tyrėjai.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „BMJ“.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 2 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *