Lietuvoje milijonas gyventojų serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o mirtingumo rodiklis pagal tai yra antras pagal dydį Europoje. Gydytoja kardiologė, profesorė Olivija Dobilienė aptaria šių ligų specifiką ir priežastis, kodėl dažnai nepakankamai rūpinamės savo sveikata. Miokardo infarktu vadinama liga, kai sutrinka kraujotaka širdies vainikinėje arterijoje ir dalis širdies raumens negrįžtamai žūsta.
Kaip išvengti miokardo infarkto?
„Visuomenė turėtų žinoti, kad apie 90 proc. miokardo infarkto priežasčių yra išvengiamos. Viena pagrindinių – padidėjusi cholesterolio, ypač blogojo, koncentracija. Antroji priežastis – arterinė hipertenzija. Toliau – rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Šios pagrindinės priežastys lemia didžiausią tikimybę išsivystyti miokardo infarktui“, – paaiškina profesorė.
Anot profesorės O. Dobilienės, ne visada gyventojams būna suteiktos aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau itin svarbu užtikrinti tinkamą gydymą po ištikusio įvykio, kad jis nepasikartotų.
„Svarbu ne tik laiku atverti uždarytą vainikinę arteriją, atstatyti kraujotaką pažeistame raumenyje, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti gydymą, kad nepasikartotų. Jeigu pacientas sirgo miokardo infarktu arba insultu ir jo blogasis cholesterolis išlieka padidėjęs, tarkime, siekia 2,6 [matavimo vienetų], tikimybė patirti pakartotinai infarktą, insultą arba staigią mirtį yra 8 kartus didesnė nei pacientų, kurie po miokardo infarkto sugeba sukontroliuoti blogąjį cholesterolį“, – sako gydytoja kardiologė.
Dažnai neatsižvelgiama ir į kraujospūdžio rodiklius, gydymą ir korekciją. „Tai yra tas tylusis žudikas, kai neįvertinama kraujo spaudimo padidėjimo vertė“, – mini ji.
Yra ir veiksnių, kurių žmogus pakeisti negali: amžius, lytis, genetika. Visgi likusius 90 proc. veiksnių, galinčių lemti miokardo infarktą, asmuo gali koreguoti.
Kompensuojamųjų vaistų stoka – iššūkis sveikatos sistemai
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje O. Dobilienė įžvelgia problemą, kad stinga inovatyvių kompensuojamųjų vaistų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
„Tai tokie unikalūs vaistai, kurie gali būti leidžiami tik du kartus per mėnesį.
Arba tik du kartus per metus. Veikia iki pusės metų ir padeda sumažinti blogąjį cholesterolį. Mes vis dar laukiame galimybės šiuos vaistus turėti kompensuojamus, kad galėtume skirti savo pacientams“, – komentuoja gydytoja kardiologė.
Ilgalaikės priežiūros svarba
Dažnai persirgusieji miokardo infarktu yra labiau motyvuoti keisti savo gyvenseną. „Neretai taip būna ūminiu laikotarpiu po miokardo infarkto. Vėliau gyvenimo eigoje pamirštama, kad labai svarbu nuolat vartoti vaistus, paskirtus gydytojo. Tai nemažas vaistų krepšelis: kraują skystinantys medikamentai, aspirinas ilgalaikiam vartojimui, vaistai nuo cholesterolio koncentracijos, vaistai, veikiantys širdies susitraukimo dažnį, arterinį kraujo spaudimą. Nemažas medikamentų arsenalas padeda išvengti pakartotinių įvykių“, – pastebi O. Dobilienė.
Be to, pacientui rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kardiologą ir aptarti tolesnę gydymo eigą. Turi būti užtikrinta paciento priežiūra, aiškinant apie sveikatos veiksnius, kuriuos jis gali keisti.
„Nepamirškime, kad sveika gyvensena, pakankamas fizinis aktyvumas, atsisakymas žalingų įpročių yra baziniai dalykai, nuo kurių pacientas turi pradėti ir jų laikytis“, – sako profesorė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.