Nors ilgaamžiškumas ir gera sveikata yra universalus siekis, daugelis nežino, nuo ko pradėti. Genetikas dr. Vaidas Dirsė, ilgaamžiškumo praktikų pradininkas Lietuvoje, pastebi, kad žmonės dažnai pasimeta tarp gausybės patarimų. NSI tyrimas atskleidžia, jog net 58 proc. Lietuvos gyventojų nėra išbandę nė vienos ilgaamžiškumo praktikos, galinčios pagerinti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir kokybę.
„Ilgaamžiškumas dažnai suvokiamas kaip sudėtingų procedūrų ar brangių papildų sritis. Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad esminė problema – informacijos trūkumas. Matome paradoksą: visuomenė domisi sveikata, bet tik nedidelė dalis nuosekliai taiko įpročius, kurie iš tiesų veikia biologinį senėjimą. Ilgaamžiškumas nėra vien genų ar technologijų klausimas – tai kasdienių sprendimų visuma“, – teigia Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
NSI tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų (44 proc.) rodo potencialų susidomėjimą gilesniu savo sveikatos pažinimu, tačiau neatlieka papildomų tyrimų. Dar 40 proc. teigia, kad jiems įdomu, nors informacijos trūksta. Vis dėlto, domėjimasis ilgaamžiškumu yra gana paviršutiniškas – tik 14 proc. gyventojų aktyviai seka šią informaciją, o daugumą ji pasiekia atsitiktinai. Tai, pasak E. Laskauskaitės, rodo aukštą potencialą, bet ir aiškų žinių bei paskatų trūkumą.
Trys pamatiniai ramsčiai – ir tik tada papildomos praktikos
Pasak ilgaamžiškumo eksperto dr. V. Dirsės, norint siekti ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo, egzistuoja aiški hierarchija. Stipriausią mokslinį pagrindą turi trys visiems puikiai žinomos praktikos: mityba, fizinis aktyvumas ir miegas.
„Tinkamai mitybai svarbiausia – subalansuotas maisto racionas, artimas Viduržemio jūros regiono mitybos modeliui, ir saikingas kalorijų kiekis. Fizinis aktyvumas – ypač raumenų jėgos palaikymas ir intervaliniai krūviai – yra vienas rimčiausių apsaugos nuo senėjimo veiksnių. O kokybiškas miegas yra pagrindinis organizmo atsinaujinimo mechanizmas“, – aiškina ekspertas.
Tik tuomet, kai šie trys esminiai elementai yra nuosekliai ir tinkamai įgyvendinami, verta atkreipti dėmesį į įvairias papildomas ilgaamžiškumo praktikas, terapijas ar maisto papildus. Tačiau dr. V. Dirsė įspėja vengti to, kas neturi mokslinių publikacijų ar klinikinių tyrimų, ir kritiškai vertinti „specialistus“, neturinčius medicininės ar mokslinės kvalifikacijos.
Populiariausios ilgaamžiškumo praktikos ir jų nauda
NSI tyrimo duomenimis, populiariausia ilgaamžiškumo praktika Lietuvoje yra sauna arba infraraudonųjų spindulių terapija. Maždaug 1 iš 5 gyventojų yra tai bent jau bandęs. Pasak dr. V. Dirsės, saunos nauda organizmui yra gana gerai ištirta.
„Sauna iš esmės imituoja lengvą fizinį krūvį širdžiai ir kraujagyslėms. Ji gerina kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) funkciją, mažina sisteminį uždegimą ir skatina vadinamųjų šilumos šoko baltymų gamybą – jie padeda ląstelėms tapti atsparesnėms stresui. Infraraudonųjų spindulių terapija dažnai toleruojama lengviau, todėl kai kuriems žmonėms gali būti patogesnė alternatyva“, – aiškina medicinos mokslų daktaras. Vis dėlto, jis primena, kad sauna tinka ne visiems, todėl taip svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą. Jos turėtų vengti sergantys tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys hipertenziją, neseniai patyrę infarktą ar insultą, taip pat nėštumo metu ar esant ūmioms infekcijoms, karščiavimui.
Be saunos, tyrimo dalyviai minėjo ir kitas praktikas, kurios, pasak dr. V. Dirsės, taip pat moksliškai pagrįstos, nors pradedant bet kurią jų, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju:
- Protarpinis badavimas: NSI duomenimis, antra pagal populiarumą praktika, veiksminga medžiagų apykaitai gerinti, insulino lygiui reguliuoti ir ląstelių „valymosi“ procesui skatinti. Svarbu jį derinti su dietologo ar sveikatos specialisto priežiūra.
- Kalorijų ribojimas: vienintelis laboratorijose patvirtintas būdas prailginti gyvenimo trukmę. Reikalinga subalansuota ir pilnavertė mityba.
- Šalčio terapija (krioterapija, ledo vonios): padeda skatinti kraujotaką, mažinti uždegimą ir gerinti nuotaiką (gali pakelti dopamino kiekį). Treniruoja nervų sistemą ir didina atsparumą stresui.
- Raudonos šviesos terapija: gali padėti ląstelėms gaminti daugiau energijos, skatina audinių atsistatymą ir gerina odos būklę. Svarbu užtikrinti tinkamą šviesos ilgį (apie 640 nm).
Dažniausios klaidos ir eksperto patarimai
Ekspertas pastebi, kad pradėdami domėtis ilgaamžiškumu žmonės dažnai daro panašias klaidas. Pasak dr. V. Dirsės, dažniausia jų – „magiškos piliulės“ paieška. Kita dažna klaida – nenuoseklumas. Šalčio terapija, sauna ar kitos praktikos veikia tik tada, kai tampa ilgalaike gyvenimo dalimi, o ne vienkartiniu eksperimentu.
„Susidomėjus ilgaamžiškumo praktikomis, geriausia pradėti nuo diagnostikos ir specialisto konsultacijos. Prieš bet kokias intervencijas būtina žinoti savo organizmo būklę: atlikti bazinius kraujo tyrimus, pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, pasidaryti genetinį tyrimą. Tik tuomet galima sudaryti individualų gyvensenos ir terapijų protokolą. O jau dabar galite pradėti nuosekliau rūpintis savimi: kasdien judėkite, sureguliuokite miego grafiką ir į lėkštę dėkite daugiau daržovių bei baltymų. Nuoseklumas duoda realiausią poveikį“, – pataria ilgaamžiškumo ekspertas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.