Daugelis žmonių ryžtasi mesti svorį dėl įvairių priežasčių: vieni siekia geresnės išvaizdos, kiti – geresnės sveikatos, suprasdami, kad antsvoris nulemia daugelį ligų ir negalavimų. Tačiau besidžiaugiantieji akivaizdžiais rezultatais kartais gali būti nemaloniai nustebinti: svoris krenta, o cholesterolio rodikliai kraujyje – kyla. Gydytojas dietologas E. Grišinas dalijasi įžvalgomis, kodėl gali susiklostyti tokia situacija.
Svorio kritimo paradoksas: kodėl didėja cholesterolis?
Atrodytų, kad mažėjant svoriui turėtų gerėti ir lipidų rodikliai. Vis dėlto, tam tikrais atvejais gali nutikti priešingai, tikina E. Grišinas. Aktyvaus svorio kritimo pradžioje, ypač pradėjus valgyti mažai angliavandenių (pavyzdžiui, pasirinkus ketogeninę mitybą), organizme vyksta ryškūs metaboliniai pokyčiai. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti ir laikiną MTL-C (mažo tankio lipoproteinų cholesterolio) padidėjimą.
Minėtų procesų metu suaktyvėja lipolizė – iš riebalinio audinio į kraują patenka daugiau laisvųjų riebalų rūgščių, atkreipia dėmesį dietologas. Organizmas pradeda intensyviau naudoti sukauptus riebalus energijos gamybai. Dėl to laikinai gali keistis lipoproteinų (įskaitant MTL-C) pernaša ir apykaita, o kraujo tyrimuose tai kartais matoma kaip trumpalaikis MTL-C padidėjimas.
Svarbu atskirti du scenarijus
Gydytojas dietologas E. Grišinas išskiria du pagrindinius scenarijus:
-
Scenarijus A: laikinas MTL-C svyravimas aktyvaus svorio kritimo metu, kuris dažnai nusistovi stabilizavus svorį. Tai nėra dažnas, bet tikrai galimas reiškinys, ypač jeigu lipidogramos kontrolė atliekama esant didesniam kalorijų deficitui ar taikant ilgesnį protarpinio badavimo laikotarpį (Surampudi V et al. 2019; Ercan et al. 2025).
-
Scenarijus B: trumpalaikis ar ilgalaikis mitybos modelio efektas, kuris gali išlikti net stabilizavus svorį. Keto ar mažai angliavandenių turinti mityba, pasižyminti didesniu kiekiu sočiųjų riebalų (ypač iš perdirbto maisto, pusfabrikačių), daliai žmonių gali pakelti MTL-C bei padidinti ApoB (aterogeninių dalelių skaičių) – o tai jau tiesiogiai siejama su didesne aterosklerozės rizika (Sniderman AD et al.
2025; Sehayek D et al. 2025).
Svarbu pabrėžti, kad sumažinto angliavandenių kiekio dietos poveikis yra labai variabilus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių:
- pradinė žmogaus sveikatos būklė – genetinis fenotipas (LMHR), gretutinės ligos (2 tipo CD, NAFLD, glikemijos sutrikimai), gyvenimo būdas;
- kūno masės indeksas (KMI) – MTL-C didėjimas dažniau stebimas prie mažesnio KMI, lyginant su aukštesniu (Soto-Mota A et al. 2024);
- riebalų kokybė dietoje – mononesotieji (MUFA) ir polinesotieji (PUFA) riebalai turės geresnį poveikį lipidogramai, lyginant su sočiosiomis riebalų rūgštimis (Fridén, M et al. 2025; Hjerpsted J et al. 2011);
- dietos trukmė – ilgalaikės epidemiologinės studijos rodo, kad MTL-C ir ApoB padidėjimas net be gretutinių rizikos veiksnių gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų (KVL) riziką (Masrouri, Soroush et al. 2024; Burén J et al. 2021).
Retai dieta veikia vienodai kiekvieną žmogų.
Kas turi būti ypač atsargūs?
Aterosklerozė yra lėtai besivystanti liga. Ji formuojasi dešimtmečiais, todėl net ir jauniems, iš pirmo žvilgsnio sveikiems žmonėms, ilgalaikiai MTL-C ir ApoB sutrikimai yra susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, aiškina E. Grišinas. Jei svoris jau stabilus 8–12 savaičių, bet MTL-C ir ApoB rodikliai išlieka padidėję – galima būtų peržiūrėti esamą mitybos struktūrą bei įvertinti bendrą riziką.
Didesnėje rizikoje yra žmonės, kurie:
- serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar jomis persirgo;
- turi šeiminę hipercholesterolemiją ar stiprią šeiminę anamnezę;
- turi aukštą Lp(a);
- serga 2 tipo CD ar turi atsparumą insulinui skatinančias ligas/sutrikimus;
- turi padidėjusį kraujospūdį, rūko;
- yra moterys perimenopauzės/menopauzės laikotarpiu;
- turi aukštą MTL-C arba staigų MTL-C, ApoB, hsCRB šuolį po dietos pokyčių.
Kokie vertinimo kriterijai svarbūs?
Vertinant cholesterolio rodiklius, svarbu atsižvelgti ne tik į MTL-C, bet ir į šiuos veiksnius:
- ApoB (aterogeninių dalelių skaičių; jei įmanoma – vienas naudingiausių rodiklių);
- ne-DTL-C cholesterolį (geras pakaitalas, jei ApoB netiriamas);
- trigliceridus ir DTL-C;
- bendrą kardiovaskulinę riziką (šeiminė anamnezė, spaudimas, gliukozė/HbA1c, rūkymas ir kt.);
- hsCRB (didelio jautrumo CRB);
- Lp(a) (dažniausiai užtenka pasitikrinti kartą gyvenime).
Kada vertinti lipidogramą dietos metu?
Norint gauti išsamią ir tikslią informaciją, rekomenduojama lipidogramą vertinti šiais etapais:
- prieš pradedant svorio mažinimą;
- aktyvaus kritimo metu (tačiau turėti omenyje galimus svyravimus);
- ir svarbiausia – kai svoris yra stabilus bent 8–12 savaičių.
Svorio mažėjimas yra tęstinis procesas, o cholesterolio nešikliai (lipoproteinai) – dinaminė sistema. Todėl svarbu vertinti ne pavienius skaičius tam tikru momentu, o jų pokyčių kryptį tam tikru laikotarpiu, bendrą metabolinį kontekstą ir rizikos veiksnių visumą. Ir, žinoma, sprendimus dėl sveikatos verta priimti pasitarus su gydytoju, o ne vien remiantis paieška internete.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.