Ilgalaikis stresas yra vienas iš didžiausių šiandieninės visuomenės sveikatos iššūkių. Nepaisant to, kad stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius, nuolatinis jo poveikis gali sukelti rimtų ir dažnai negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Profesorius Dalia Sekmokienė, specialistė maisto mokslo, sveikos gyvensenos srityse ir rytų medicinoje, išsamiai paaiškina, kaip stresas veikia mūsų organizmą ir ką galime padaryti, kad sumažintume jo žalą.
Kaip stresas veikia organizmą?
Gamtoje stresas atsirado kaip žmogaus organizmo mechanizmas, skirtas greitai reaguoti į pavojingas situacijas. Ši trumpalaikė reakcija yra būtina išlikimui. Tačiau kai stresinė būsena tęsiasi ilgą laiką, organizmas patiria nuolatinį išsekimą, kuris neigiamai paveikia įvairias sistemas. Pažeidžiama nervų sistema – tiek simpatinė, kuri aktyvina organizmą, tiek parasimpatinė, atsakinga už atsipalaidavimą. Sutrikus miegui ir virškinimui, ima blogėti endokrininės liaukos veikla, ypač kenčia skydliaukė. Galiausiai dėl lėtinio streso gali išsivystyti rimtos ligos: širdies ir kraujagyslių sutrikimai, raumenų bei sąnarių problemos, autoimuninės ligos.
Efektyvūs būdai kovoti su stresu
Norint sumažinti nuolatinio streso žalą, svarbiausia yra užtikrinti tinkamą režimą, kokybišką miegą ir sąmoningą kvėpavimą. Profesorius Sekmokienė pabrėžia, kad negalima tikėtis gero poilsio, jei nėra palaikomas tvarkingas dienos ritmas. Pavyzdžiui, jei nusprendžiama eiti miegoti vidurnaktį ir keltis anksti ryte, miegas bus paviršutiniškas. Atvirkščiai, ankstyvas prabudimas skatina greitesnį nuovargio jausmą vakare ir natūralų miego pradėjimą.
Be to, svarbu sumažinti nereikalingus reikalavimus sau. Stresas dažnai kyla dėl išankstinių įsipareigojimų, kurie ne visada atliepia tikruosius poreikius. Jei žmogus jaučiasi perkrautas, verta atsisakyti nereikšmingų veiklų, tokių kaip dažnos grožio procedūros, kurios gali tapti papildomu įtampos šaltiniu. Dėmesys dėkingumui ir pozityvių emocijų kultivavimas taip pat padeda sumažinti slėgį – pavyzdžiui, padėkos už atliktą gerą darbą gavimas gerina savijautą.
Kita veiksminga priemonė – meditacija, leidžianti iškrauti neigiamas emocijas ir susikaupusį nerimą. Tačiau jei tam trūksta laiko, centralinę nervų sistemą galima stiprinti natūraliais adaptogenais – augalinės kilmės medžiagomis, kurios ilgą laiką buvo naudojamos tradicinėje medicinoje ir ištyrinėtos mokslo. Jos padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir palaiko bendrą sveikatą.
Kas yra adaptogenai ir kaip veikia ašvaganda?
Adaptogenai – tai medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir stiprina gyvybinę jėgą. Senovėje jos buvo laikomos ilgaamžiškumą gerinančiomis ir nuo lėtinių ligų saugančiomis priemonėmis. Vienas žymiausių adaptogenų yra ašvaganda, dar vadinama indiškuoju ženšeniu. Tai nakvišų šeimos krūmas, kurio naudojimas Ajurvedos medicinoje siekia tūkstančius metų.
Ašvaganda tradiciškai naudojama stiprinti protą ir kūną, ji pagerina atmintį, emocinę būseną bei miego kokybę. Tai natūralus stimuliatorius, kuris padeda pasirengti ir įveikti stresines situacijas. Augalas veiksmingai ramina nervų sistemą, saugo vidaus organus nuo išsekimo, gerina virškinimą ir endokrininės sistemos funkcijas.
Moksliniai tyrimai, vykdyti Oksfordo universitete ir kitose pasaulio mokslo įstaigose, patvirtino šio augalo naudą. 680 žmonių nemigos problemos iš esmės sumažėjo po ilgalaikio ašvagandos vartojimo, neretai galimybės vartoti migdomuosius vaistus buvo atsisakyta. Be to, ašvaganda pasižymi priešvėžinėmis, priešuždegiminėmis, antimikrobinėmis ir neuroprotekcinėmis savybėmis, todėl gali padėti apsisaugoti nuo tokių ligų kaip Parkinsono ar Alzheimerio.
Kaip vartoti ašvagandą ir ką svarbu žinoti?
Ašvaganda rekomenduojama vartoti profilaktiškai, ypač nuo 40 metų amžiaus. Patartina vartoti po vieną kapsulę per dieną, galbūt kartu su maistu, vengiant derinti su kava. Optimaliausias laikas – pietūs, jei vartojama kofeino, arba rytas, jei kava nevartojama. Reikia nepamiršti, kad augalas veikia palaipsniui, kaupiamuoju efektu, todėl poveikį pajusime tik po truputį, tačiau jis išlieka ilgalaikis.
Ašvaganda ne tik stiprina nervų sistemą, bet ir veikia kaip natūralus afrodiziakas – skatina testosterono gamybą, stiprina prostatos sveikatą ir gerina lytinę funkciją vyrams. Kadangi stresas dažnai slopina šiuos procesus, ašvaganda tampa puikia pagalbine priemone, ypač esant įtampai ir nuovargiui. Ajurvedoje rekomenduojama moterims padaryti pertrauką po metų vartojimo, o vyrams galima vartoti nuolat.
Galiausiai, svarbu vartoti tik tokius papildus, kurie neturi sintetinių dažiklių, konservantų ir kietiklių. Šiuolaikinėje mityboje jau gauname daug įvairių cheminių priedų, todėl švaresnės sudėties produktai, tokie kaip kokybiška ašvaganda, padeda atstatyti kepenų funkcijas ir stiprina bendrą organizmo būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.