Ligoniai perspėjami: kodėl žvynelinės visiškai išgydyti negalima ir kaip su ja gyventi?

Žvynelinė, dar žinoma kaip psoriazė, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuria Lietuvoje serga apie 3 proc. gyventojų – maždaug 120 tūkstančių žmonių. Tai sisteminė liga, galinti pažeisti ne tik odą, bet ir nagus ar sąnarius, sukeldama didelį diskomfortą ir gyvenimo kokybės suprastėjimą. Nors žvynelinė nėra užkrečiama, jos poveikis pacientų kasdienybei gali būti itin sudėtingas – nuo fizinių simptomų iki psichologinių iššūkių.

Ką svarbu žinoti apie žvynelinę?

Žvynelinė pasireiškia raudonomis dėmėmis ir pakilusiais plotais, dengtais baltos spalvos negyvų odos ląstelių žvynu. Dažniausiai bėrimai atsiranda ant alkūnių, kelių, galvos odos, tačiau jų gali būti bet kurioje kūno vietoje. Odos paviršiuje matomas specifinis pleiskanojimas, o ją nukrapščius atsiranda mažyčiai kraujo lašeliai – tai vadinama Aušpico fenomenu, būdingu būtent šiai ligai. Be odos pažeidimų, apie 10-15 proc. pacientų patiria ir nagų pakitimus ar sąnarių uždegimą, vadinamą psoriatine artropatija.

Žvynelinės priežastys ir ligos eiga

Žvynelinė yra autoimuninė liga, kurios atsiradimą lemia sutrikęs organizmo imuninės sistemos atsakas. Svarbų vaidmenį vaidina paveldimumas – jei šeimoje yra sergančiųjų, tikimybė susirgti padidėja. Statistikos duomenimis, identiškų dvynių atveju liga pasireiškia 60 proc. atvejų. Įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai gali išprovokuoti ar paūminti ligą: stresas, infekcijos, ypač gerklės streptokokinė infekcija, alkoholio vartojimas, rūkymas, odos traumavimai ar sausėjimas, hormonų pokyčiai, nutukimas, tam tikrų vaistų vartojimas, o taip pat ir saulės poveikis (apie 10 proc. atvejų saulė gali pabloginti būklę, nors daugeliui ji veikiau padeda).

Psichologinės žvynelinės pasekmės

Žvynelinė sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir stiprių psichoemocinių sunkumų. Dėl matomų odos pažeidimų daugelis pacientų jaučiasi socialiai izoliuoti, patiria stresą, nerimą, o kartais net depresiją.

Liga gali riboti pasirinkti aprangą ar net profesiją, kai dėl odos bėrimų ir sąnarių skausmų tenka vengti tam tikrų veiklų. Tad žvynelinės poveikis yra kompleksiškas ir reikalauja industrinio dėmesio ir palaikymo pacientams.

Kaip atpažinti ir diferencijuoti žvynelinę?

Dažnai žvynelinę galima supainioti su paprastu sausos odos dermatitu ar kitomis odos ligomis. Tačiau psoriazei būdingi specifiniai simptomai – raudonos dėmės su balkšvu pleiskanojimu bei Aušpico fenomenas. Taip pat žvynelinė gali pasireikšti įvairiais tipais, pvz., lašeline psoriaze po infekcijos, delnų ir padų psoriaze, o sudėtingiausiais atvejais – eritrodermija ar pustuline forma.

Gydymo galimybės ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Nors žvynelinės visiškai išgydyti šiandien dar nėra įmanoma, ši liga yra gerai valdoma taikant įvairias gydymo priemones. Lengvoms formoms gydyti naudojami vietinio poveikio preparatai: emolientai, vietiniai kortikosteroidai, salicilo rūgšties tepalai, degutas, vitamino D analogai, kalcineurino inhibitoriai. Šis gydymas gali būti kombinuojamas, siekiant geresnio efekto.

Vidutinio ir sunkaus laipsnio atvejais taikomas sisteminis gydymas – metotreksatas, acitretinas, apremilastas ir kiti vaistai, veikiantys organizmo imuninę sistemą. Ypač sudėtingiems ligos atvejams pritaikoma biologinė terapija, kuri efektyviai mažina uždegimą, gerina odos būklę ir mažina sąnarių pažeidimus.

Be farmakologinio gydymo, svarbi gydymo dalis yra gyvenimo būdo pokyčiai: streso valdymas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimo mažinimas, rūkymo metimas ir oda tinkama priežiūra. Taip pat žvynelinei būdingas sezoninis paūmėjimas – dažniausiai šaltuoju metų laiku situacija prastėja, o saulės spinduliai dažniausiai turi gydomąjį poveikį.

Išvada

Žvynelinė Lietuvoje yra dažna, bet sudėtinga liga, kuri reikalauja tiek medicininės priežiūros, tiek pacientų gyvenimo būdo pakeitimų. Svarbiausia – suprasti, kad liga nėra užkrečiama, tačiau gali ženkliai paveikti fizinę ir psichinę sveikatą. Ankstyva diagnostika ir kompleksinis gydymas leidžia žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju dermatologu bei asmeninės prevencinės priemonės yra raktas geresnei savijautai.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *