Po sunkių ligų ar traumų, tokių kaip insultas, galvos smegenų pažeidimai ar augliai, neretai sutrinka kalba, kalbėjimas, rijimas ar net pažintinės funkcijos. Šiais atvejais klinikinio logopedo darbas tampa neatsiejama gydymo ir reabilitacijos proceso dalimi. Specialistai padeda atkurti prarastas funkcijas, ieško alternatyvių komunikacijos būdų, užtikrina saugų rijimą ir prisideda prie paciento grįžimo į visavertį kasdienį gyvenimą. Apie klinikinių logopedų darbo specifiką ligoninėje, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir funkcijų atkūrimo procesą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro klinikinės logopedės Sigita Kudakauskienė ir Rasa Almanienė.
Kas yra klinikinis logopedas ir su kokiais pacientais jis dirba ligoninėje?
Klinikinis logopedas ligoninėje dirba su įvairiais pacientais, kurie turi kalbos, kalbėjimo, rijimo ar balso funkcijos sutrikimų. Be to, specialistai konsultuoja ir dirba su asmenimis, kuriems pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai – tai gali būti rašymo, skaitymo ar skaičiavimo sunkumai. Logopedų darbo sritis priklauso nuo to, kurios galvos smegenų sritys yra pažeistos ir kokias funkcijas šis pažeidimas paveikė.
Sudėtingas kalbos mechanizmas ir suaugusiųjų galimybės
Daugelis yra įpratę manyti, kad logopedai dirba tik su vaikais, tačiau tai nėra tiesa. Kalba yra itin sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingas darnus daugybės raumenų veikimas, taip pat svarbus suvokimas ir foneminė klausa. Nors garsų tarimo sutrikimai dažniausiai koreguojami vaikystėje, pasitaiko atvejų, kai jie išlieka ir suaugus. Gera žinia ta, kad suaugusiesiems taip pat įmanoma ištaisyti garsų tarimo sutrikimus. Viskas priklauso nuo žmogaus motyvacijos ir pastangų. Pavyzdžiui, netaisyklingas „R“ garso tarimas tam tikroms profesijoms gali tapti rimta kliūtimi, todėl specialistai dirba net su aktorinio meistriškumo studentais. Darbo metodai su suaugusiaisiais dažnai panašūs į taikomus vaikams ir leidžia pasiekti labai gerų rezultatų.
Kalbant apie „R“ garsą, dažniausiai pasitaiko atvejai, kai dėl nepakankamai judraus liežuvio galiuko garsas tariamas kaip „re“, primenantis anglišką „R“. Kitas variantas – gomurinis, vadinamasis prancūziškas „R“, kai virpa liežuvėlis. Jei toks tarimas susiformuoja vaikystėje, suaugus jį ištaisyti gali būti sudėtingiau, nes žmogui taip tiesiog įprasta ir patogu kalbėti.
Dažniausios kalbos sutrikimų priežastys ligoninės kontekste
Ligoninės kontekste kalbos sutrikimus dažniausiai sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, geriau žinomi kaip insultai. Taip pat tai gali būti galvos traumos, smegenų augliai ar aneurizmų plyšimai. Tokiais atvejais pažeidžiami kalbos centrai galvos smegenų žievėje. Svarbu pažymėti, kad sutrinka ne tik kalbėjimas, bet ir kalbos suvokimas. Žmogus gali girdėti garsus, tačiau nesuprasti, kas jam sakoma. Be to, dažnai paveikiami ir skaitymo bei rašymo gebėjimai.
Ankstyva intervencija ir individualus požiūris
Klinikinių logopedų darbe ypač svarbu pradėti kuo anksčiau. Dažniausiai jau antrą ar trečią dieną po įvykio specialistai ateina pas pacientą į palatą. Jei žmogus nesupranta kalbos, pradedama nuo alternatyvios komunikacijos: gestų, rankų judesių, labai paprastų komandų. Pamažu pereinama prie balso ir artikuliacijos pratimų. Kiekvienam pacientui taikomas individualus požiūris, nes suvokimas ir kalba atsikuria skirtingai – vieniems greičiau, kitiems lėčiau, o kartais progresas vyksta labai palaipsniui.
Emocinio ryšio svarba ir praktiniai metodai
Emocinis ryšys su pacientu yra itin svarbus. Logopedai iš dalies tampa ir psichologais, nes be kontakto su pacientu, jis dažnai nenoriai atlieka užduotis. Taip pat labai svarbus darbas su artimaisiais – jie neretai mano, kad pacientas negirdi, nors iš tikrųjų jis girdi, tik nesupranta, kas sakoma. Kai sutrinka artikuliacija (dizartrija), žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau negali to padaryti dėl raumenų inervacijos sutrikimų. Tuomet atliekamos liežuvio, žandikaulio, lūpų mankštos, dažnai dirbama prieš veidrodį, kad pacientas galėtų matyti save ir geriau kontroliuoti judesius.
Rijimo sutrikimų gydymas ir naudojamos priemonės
Rijimo sutrikimai yra dar viena sritis, kurioje dirba klinikiniai logopedai. Atliekami specialūs pratimai, mokoma kompensacinių būdų – valgyti mažesniais kąsniais, parinkti tinkamą galvos padėtį, atsikrenkšti. Visa tai labai svarbu, kad valgymas būtų saugus ir nekeltų pavojaus paciento sveikatai.
Savo darbe logopedai naudoja įvairias priemones: logopedinius zondus, vibruojantį šaukštelį, elektrostimuliacijos aparatą, taip pat specialias ausines, kurios padeda pacientui geriau išgirsti savo balsą ir tobulinti kalbėjimo įgūdžius.
Kaip gauti pagalbą?
Norint patekti pas klinikinį logopedą, reikalingas gydytojo siuntimas. Šiuo metu siuntimą gali išrašyti ir gydytojas specialistas, todėl pacientai konsultacijai pas klinikinį logopedą patenka greičiau ir gali anksčiau pradėti reabilitacijos procesą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.