„Esi tai, ką valgai“ – šis laiko patikrintas posakis vis labiau įgauna mokslinį pagrindą. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad ypač perdirbtų maisto produktų vartojimas gali tapti viena iš priežasčių, kodėl žmonės miršta jaunesni nei tikėtasi. Toks maistas, nors ir patogus bei skanus, dažnai pasižymi neigiamu poveikiu sveikatai, o ilgainiui – ir gyvenimo trukmei.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas naujas, ilgalaikis tyrimas, trukęs net 30 metų, nustatė, kad didesnis ypač perdirbtų maisto produktų suvartojimas yra tiesiogiai susijęs su ankstyvesne mirtimi. Tyrime išryškėjo, kad ypač ryškios sąsajos tarp mirties rizikos ir suvartotos mėsos, paukštienos, jūros gėrybių produktų, saldintų gėrimų, pieno desertų bei itin apdoroto pusryčių maisto – pavyzdžiui, sausų dribsnių. Mokslininkai pažymi, jog tam tikrų rūšių ypač perdirbtų maisto produktų vartojimą vertėtų riboti siekiant užtikrinti ilgalaikę sveikatą.
Kodėl ypač perdirbtas maistas kenkia?
Ypač perdirbti maisto produktai dažnai yra gausūs pridėtinių cukrų, sočiųjų riebalų, druskos, tačiau juose trūksta svarbių vitaminų, mineralų bei skaidulų. Be to, šiuose produktuose dažnai naudojami įvairūs konservantai, emulsikliai, dažikliai bei kvapiosios medžiagos, kurios gali daryti neigiamą poveikį organizmui. Aukštas tokių maisto produktų kaloringumas ir nepalanki sudėtis skatina nutukimą, padidina širdies ligų, diabeto ir net kai kurių vėžio rūšių riziką.
Ilgalaikis tyrimas atskleidė svarbius duomenis
Siekiant išsiaiškinti ryšį tarp mitybos ir ankstyvos mirties, mokslininkai stebėjo beveik 115 tūkstančių JAV sveikatos priežiūros specialistų ir slaugytojų beveik tris dešimtmečius. Tyrimo dalyviai reguliariai pildė sveikatos būklės ir mitybos klausimynus. Per vidutinį 34 metų stebėjimo laikotarpį buvo užfiksuota daugiau nei 48 tūkstančiai mirties atvejų įvairiomis priežastimis, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitas ligas.
Analizės parodė, kad žmonėms, vartojusiems daugiausiai ypač perdirbto maisto (vidutiniškai 7 porcijos per dieną), buvo fiksuojama 4 procentais didesnė rizika mirti anksti, palyginti su tais, kurie jų valgė mažiau (apie 3 porcijas per dieną). Įdomu, kad nors apdoroto maisto vartojimas didino bendrą mirtingumo riziką, tiesioginių sąsajų su atskiromis mirties priežastimis, tokiomis kaip širdies ligos ar vėžys, tyrime nebuvo aiškiai išskirta.
Nauji iššūkiai mitybos kultūrai ir sveikatai
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi ypač apdoroti maisto produktai yra vienodai kenksmingi, o bendra mitybos kokybė galutinai lemia sveikatos būklę. Vis dėlto, dėl aukšto perdirbtų produktų vartojimo dažnai susiduriama su sveikatos problemomis ir sumažėja gyvenimo trukmė.
Tyrėjai ragina visuomenę suvokti, jog svarbu riboti perdirbtų maisto produktų vartojimą ir rinktis kuo natūralesnį, subalansuotą maistą, kuris užtikrintų ilgalaikę sveikatą ir ilgaamžiškumą. Juk mityba yra viena pagrindinių prevencijos priemonių prieš daugelį lėtinių ligų, o tinkami įpročiai keičia gyvenimus.
„Išvados patvirtina, kad siekiant ilgalaikės sveikatos reikia riboti tam tikrų rūšių itin apdorotų maisto produktų vartojimą“, – daro išvadą tyrėjai, pabrėždami, kad šios rekomendacijos gali padėti sumažinti ankstyvos mirties riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.