Naujausių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad moterų smegenyse menopauzės metu vyksta reikšmingi pokyčiai. Pasirodo, pakaitinė hormonų terapija (PHT) ne visada apsaugo nuo pilkosios medžiagos nykimo. Kembridžo universiteto profesorė Barbara Sahakian, viena iš vyresniųjų tyrimo autorių, pabrėžia, kad šie pokyčiai stebimi tose pačiose smegenų srityse, kurios dažnai pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga.
„Menopauzė gali padidinti moterų pažeidžiamumą vėlesniame gyvenime. Nors tai nėra vienintelė priežastis, šie duomenys gali padėti paaiškinti, kodėl demencija moterims diagnozuojama beveik dvigubai dažniau nei vyrams“, – teigė profesorė.
Menopauzė ir smegenų paslaptys: kur slypi grėsmė?
Tyrimo metu nustatyti smegenų pokyčiai trijose pagrindinėse srityse, kurios yra itin svarbios mūsų pažintinėms funkcijoms. Tai – hipokampas, atliekantis esminį vaidmenį mokantis ir įsimenant; entorinalinė žievė, būtina atminčių formavimuisi ir erdvinei orientacijai; bei priekinė juostinė žievė, padedanti išlaikyti dėmesį ir reguliuoti emocijas.
Kad geriau suprastume šių pokyčių reikšmę, svarbu žinoti, jog pilkoji ir baltoji medžiaga yra esminės smegenų ir nugaros smegenų struktūros. Pilkąją medžiagą sudaro neuronų kūnai ir jų dendritai, kurie perduoda signalus netoliese esantiems neuronams, o baltąją – ilgieji neuronų aksonai, pernešantys impulsus į tolimesnes nervų sistemos sritis.
Hormonų terapija ir jos poveikis: ar ji apsaugo?
Pakaitinė hormonų terapija neretai skiriama menopauzės simptomams, tokiems kaip miego sutrikimai ar karščio bangos, palengvinti. Tačiau, pasak tyrėjų, menopauzės ir PHT poveikis smegenims, atminčiai bei nuotaikai vis dar nėra iki galo ištirtas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys, vartojusios PHT, dažniau susidūrė su psichikos sveikatos sunkumais, nors daugeliui jų tokios problemos buvo nustatytos dar prieš pradedant gydymą. Imperial College London hormonų specialistas profesorius Channa Jayasena atkreipia dėmesį, kad pakaitinės hormonų terapijos poveikis smegenų sveikatai menopauzės metu išlieka diskusijų objektu.
„Ankstesni dideli klinikiniai tyrimai, tokie kaip Women’s Health Initiative, neatsakė į šį klausimą. Vis dėlto tai labai svarbi problema, su kuria susiduria milijonai moterų, todėl ateityje ji turėtų sulaukti didesnio dėmesio“, – teigė jis.
Alzheimerio draugijos atstovė Michelle Dyson pabrėžė, kad Jungtinėje Karalystėje moterys sudaro apie du trečdalius visų Alzheimerio liga sergančių žmonių. Nors tikslios šio skirtumo priežastys nėra aiškios, manoma, kad hormonai gali turėti reikšmingą įtaką.
Menopauzės simptomai: atpažinkite pokyčius ir ieškokite pagalbos
Dauguma moterų menopauzės simptomus pradeda jausti dar iki menstruacijų pabaigos. Jie gali pasireikšti likus keliems mėnesiams ar net metams iki menopauzės ir tęstis dar kurį laiką po jos. Jei menopauzė prasideda dėl medicininio ar chirurginio gydymo, simptomai dažnai atsiranda staigiau.
Pirmasis menopauzės požymis paprastai yra menstruacijų ciklo pokyčiai – jos gali tapti retesnės, dažnesnės, gausesnės arba silpnesnės. Laikui bėgant menstruacijos visiškai nutrūksta. Kiekviena moteris menopauzę išgyvena skirtingai, tačiau yra keletas dažnų simptomų, galinčių turėti įtakos savijautai ir kasdieniam gyvenimui:
- karščio bangos ir naktinis prakaitavimas;
- miego sutrikimai, nuovargis;
- nuotaikų kaita, dirglumas, nerimas;
- atminties ir dėmesio sutrikimai („smegenų rūkas“);
- sumažėjęs lytinis potraukis, makšties sausumas ar skausmas;
- širdies permušimai;
- galvos skausmai;
- sąnarių skausmai ir sustingimas;
- plaukų retėjimas, odos pokyčiai;
- pasikartojančios šlapimo takų infekcijos ar šlapimo nelaikymas.
Menopauzė taip pat gali padidinti osteoporozės ir širdies ligų riziką.
Neleiskite baimėms užgožti: svarbiausia – atviras pokalbis ir palaikymas
Bendraautorė dr. Christelle Langley pabrėžė, kad menopauzė gali būti lydima įvairių fizinių ir emocinių iššūkių. „Turime būti jautresni ne tik fizinei, bet ir psichikos moterų sveikatai menopauzės laikotarpiu. Svarbu nebijoti kalbėti apie savo patirtį ir ieškoti pagalbos“, – sakė ji.
Jei simptomai vargina, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali įvertinti, ar jie susiję su menopauze. Esant ankstyviems simptomams (iki 45 metų), kartais atliekami hormonų tyrimai. Menopauzė gali paveikti ir psichikos sveikatą – daugelis moterų patiria nerimą, sumažėjusį pasitikėjimą savimi ar emocinį nestabilumą. Supratimas, palaikymas ir atviras kalbėjimas apie patiriamus pokyčius gali padėti lengviau juos įveikti. Nors tyrimas pateikia svarbių įžvalgų apie menopauzės poveikį smegenims, be ilgalaikių stebėjimų neįmanoma tiksliai pasakyti, ar šie pokyčiai iš tiesų didina demencijos riziką. Pasak ekspertų, demencijos riziką gali padėti sumažinti reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.