„Viešėdama Turkijoje visą laiką jaučiausi labai blogai“, – prisimena Gražina. Grįžusi į Lietuvą, moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris įtarė refliuksą. Išrašyti vaistai laikinai pagerino savijautą, pykinimas dingo.
Tačiau po mėnesio, šventės metu, Gražina vėl pasijuto prastai. „Tą vakarą man pablogėjo, prasidėjo stiprus kosulys“, – pasakojo vilnietė. Tuomet ji užsiregistravo gastroenterologo konsultacijai privačioje klinikoje. Po nuodugnaus ištyrimo, gydytoja, nors ir nenorėdama gąsdinti, nusiuntė Gražiną skubiai apsilankyti Nacionaliniame vėžio institute (NVI). Ten ji išgirdo šokiruojančią diagnozę – trečios stadijos skrandžio vėžys.
„Man buvo sunku patikėti, kad galėjau susirgti tokia liga, nes jokių ypatingų simptomų iki tos kelionės nejutau. Bet iš prigimties esu optimistė, manau, kad viskas yra įveikiama“, – savo gyvenimo filosofiją atskleidė Gražina. Ji džiaugėsi jai tekusiu gydytoju ir operatyvumu – tyrimai buvo atlikti greitai, sudėliotas gydymo planas.
Iš pradžių Gražinai skirtas pusantro mėnesio chemoterapijos kursas, po to operacijos metu visiškai pašalintas skrandis. Vėliau – dar vienas trumpas gydymas chemoterapija. 2019 metų kovą vėžys atsitraukė ir iki šiol negrįžo. Tiesa, liga nepraėjo be pasekmių. Po gydymo Gražinai išsivystė polineuropatija – daugelio periferinių nervų pažeidimas, pasireiškiantis tirpimu, deginimo jausmu, diskomfortu lipant laiptais, todėl tenka nuolat gerti stiprius nuskausminamuosius. „Tokie yra liekamieji reiškiniai po chemoterapijos. Gydytojai sakė, kad mano atveju tai neišvengiama. Kitaip nužudyti vėžio ląstelių nebuvo įmanoma“, – paaiškina Gražina.
Šiandien moteris džiaugiasi įprastu gyvenimu ir jau treti metai savanoriauja Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) veikloje. Šią organizaciją Gražina atrado vos tik išgirdusi diagnozę, ieškodama atsakymų į klausimą, kaip toliau gyventi su liga. Sergantiesiems skrandžio vėžiu labai aktuali POLA teikiama nemokama dietologo ir psichologo konsultacija.
Skrandžio vėžys: tykus žudikas ir diagnostikos iššūkiai
Skrandžio vėžys – penkta pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Gydytojai apgailestauja, kad dažniausiai liga nustatoma vėlyvos stadijos, tuomet taikomas agresyvesnis gydymas, o jo rezultatai nėra tokie sėkmingi.
Apie dabartinę skrandžio vėžio diagnostikos situaciją Lietuvoje paklausėme Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo Audriaus Dulsko.
„Gaila, kad ypač po karantinų nustatomos vėlyvesnės ligos stadijos, nes pacientai kreipiasi tada, kai nebegali valgyti arba kraujuoja. Auglys nustatomas endoskopiškai, paėmus biopsiją“, – teigia A. Dulskas. Jis pabrėžia, kad tik iki 10 procentų skrandžio vėžio atvejų nustatomi ankstyvos stadijos, o absoliučios daugumos pacientų liga būna jau užleista. Ankstyvos skrandžio vėžio formos jokių simptomų neturi. Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas ir vėmimas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas – į šiuos simptomus nereikėtų numoti ranka.
Ankstyvosios diagnostikos programos: Europos ir Azijos patirtis
Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje apsilankiusi eurokomisarė Stella Kyriakides pristatė kovos su vėžiu strategiją ir teigė pateikusi siūlymą, kad Europos Sąjungos šalyse per kelerius artimiausius metus būtų sukurta nauja skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
„Galėtume imti pavyzdį iš Azijos šalių, kur panaši programa vykdoma ilgą laiką. Pavyzdžiui, Japonijoje, kur ši programa egzistuoja nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, gerokai sumažėjo mirštamumas nuo skrandžio vėžio“, – sakė A. Dulskas. Japonijoje kartą per metus atliekamas rentgeno tyrimas arba kartą per 2–3 metus – endoskopija. Tačiau Lietuvoje skrandžio vėžys nėra toks dažnas, todėl programos taikymas visiems gyventojams nuo tam tikro amžiaus nebūtų ekonomiškai naudingas. Reikėtų išskirti rizikos grupes, pavyzdžiui, rūkančius vyrus, vyresnius nei 50 metų, sergančius mažakraujyste, turinčius anksčiau nustatytą skrandžio gleivinės atrofiją ar giminėje sirgusių šia patologija.
Esminiai skrandžio vėžio rizikos veiksniai
Pagrindinis bendras rizikos veiksnys visoms vėžio rūšims yra senėjanti visuomenė, o skrandžio vėžio pikas – 50–75 metai. Prie ligos išsivystymo prisideda sėslesnis gyvenimo būdas, nesveika mityba (daug raudonos mėsos, riebaus ir greitojo maisto, mažas daržovių kiekis), rūkymas, alkoholio vartojimas. Specifinis šio vėžio sukėlėjas – Helicobacter pylori (H.pylori) bakterija, kuri gali sukelti uždegiminius procesus, vėliau virstančius vėžiu. Taip pat, jei giminėje buvo virškinamojo trakto uždegiminių ligų ar kas nors sirgo vėžiu, rizika susirgti skrandžio vėžiu yra didesnė, ir tokiems asmenims reikėtų tikrintis dažniau.
Gydytojas A. Dulskas pabrėžia skrandžio vėžio agresyvumą: „Šis vėžys geba plisti itin greitai. Pavyzdžiui, storosios žarnos vėžys vystosi lėčiau, per 5–10 metų, todėl yra palankus profilaktinei patikrai. Skrandžio vėžys progresuoja sparčiai.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.