Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žaliosios arbatos antioksidantas epigalokatechino galatas (EGCG) kartu su vitamino B3 forma – nikotinamidu – gali prisidėti prie senstančių smegenų ląstelių atsinaujinimo ir sumažinti Alzheimerio ligai būdingą kenksmingų baltymų kaupimąsi. Šie rezultatai atveria naujas galimybes efektyvesniam šios neurodegeneracinės ligos prevencijai ir gydymui.
Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale GeroScience, parodė, kad EGCG ir vitaminas B3 efektyviai atstatė guanozino trifosfato (GTP) lygį pelėms smegenų ląstelėse. GTP yra svarbus energijos donorų junginys, kuris natūraliai mažėja su amžiumi, o jo trūkumas yra susijęs su Alzheimerio ligos vystymusi. Vos per 24 valandas po gydymo minėtu deriniu, smegenų GTP lygis grįžo į jaunų ląstelių lygį, sumažėjo oksidacinis stresas ir buvo efektyviai pašalintos žalingos amiloidų baltymų sankaupos, kurios prisideda prie smegenų funkcionavimo sutrikimų.
Kodėl svarbu EGCG ir vitamino B3 sinergija?
Pastebėta, kad vien tik žalia arbata ar vitaminas B3, vartojami atskirai, negali pasiekti tokio poveikio. Pirmiausia, vitaminas B3 dažnai suyra virškinimo trakte, tad į smegenis patenka mažai aktyvios medžiagos. Gregory J. Brewer, Vakarų Kalifornijos universiteto biomedicinos profesorius ir tyrimo vadovas, pažymi, kad pastarieji klinikiniai bandymai patvirtino, jog paprastas B3 vartojimas per burną dažniausiai nepasiekia reikiamo poveikio smegenims. Todėl mokslininkai tiria alternatyvius medikamentų pateikimo būdus, tokius kaip pleistrai, nosies purškalai ar liežuvio apačioje ištirpstanti forma, kurie galėtų efektyviau tiekti šią veiklią medžiagą tiesiai į smegenis.
Žaliosios arbatos vartojimo nauda smegenų sveikatai
Nors žalia arbata pati savaime nėra panacėja, daugelis tyrimų rodo, kad jos reguliarus vartojimas gali gerinti atmintį, mažinti nerimą, kraujospūdį ir net padėti užkirsti kelią demencijai. Antioxidantinės ir priešuždegiminės žaliosios arbatos savybės suteikia neuroprotekcinį efektą, saugant smegenis nuo oksidacinio streso ir ląstelių pažeidimų.
Stebėjimo tyrimai su daugiau nei 8 tūkst. suaugusiųjų parodė, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesniu baltųjų smegenų skaidulų pažeidimų lygiu, kurie yra susiję su pažintinių funkcijų prastėjimu ir Alzheimerio liga. Įdomu tai, kad panašūs kofeino šaltiniai, kaip kava, tokių privalumų nerodė.
Maisto įtaka neurodegeneracinių ligų prevencijai
Vitamino B3 ir kitų maistinių medžiagų vartojimas kartu gali būti veiksmingesnis būdas mažinti Alzheimerio ligos riziką nei vieno konkretaus vitamino papildų vartojimas. MIND dieta, sukurta specialiai smegenų sveikatai stiprinti, apima žalumynus, uogas, pilno grūdo produktus, riešutus, sėklas, ankštines daržoves, jūrų gėrybes, paukštieną bei aukščiausios kokybės alyvuogių aliejų – visi jie yra puikūs vitamino B3 šaltiniai. Ši dieta ne tik aprūpina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda mažinti uždegiminius procesus, kurie svarbūs lėtinių ligų prevencijoje.
Specialistai ragina žmones nevartoti maisto papildų pagal savarankišką sprendimą, ypač kol mokslas dar tik aiškinasi, kaip optimaliai pristatyti vitaminą B3 į smegenis ir kaip derinti jį su kitomis medžiagomis. Svarbiausia išlaikyti subalansuotą, įvairią dietą ir siekti sveiko gyvenimo būdo, kuris yra pats efektyviausias būdas išsaugoti smegenų funkcijas ir užkirsti kelią neurodegeneracinėms ligoms.
Apibendrinant, moksliniai tyrimai suteikia vilčių, kad žaliosios arbatos antioksidanto ir vitamino B3 derinys gali tapti nauju, veiksmingu Alzheimerio ligos prevencijos įrankiu ateityje, tačiau jis dar nepakeičia tradicinės dietos ir sveikos gyvensenos svarbos kasdienėje praktikoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.