Pavojingos kombinacijos: kodėl svarbu žinoti, kaip papildai sąveikauja su vaistais?
Daugelis iš mūsų kasdien vartoja maisto papildus, tikėdamiesi pagerinti savo savijautą ar papildyti organizmo atsargas. Tačiau retais atvejais susimąstome apie tai, kaip šie papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai susirūpina tik tuomet, kai pastebi nepageidaujamą poveikį arba, priešingai, nesulaukia jokio laukiamo efekto.
„Dažnai žmogus pirmiausia pastebi, kad papildai ar vaistai neveikia taip, kaip tikėtasi, ir tik vėliau pradeda ieškoti priežasčių. Pavyzdžiui, geležies vartojimas kartu su skydliaukės hormonais blogina jos įsisavinimą, todėl gydymas gali neduoti laukiamo rezultato“, – teigia vaistininkė Vilmantė Mostautienė.
Dažniausiai klaidų sukeliantys papildai
Tam tikri maisto papildai yra žinomi dėl savo gebėjimo reikšmingai paveikti vaistų veiksmingumą ir jų poveikį organizmui. Pasak vaistininkės, būtent geležis, kalcis, vitaminas D ir žolelių preparatai dažniausiai kelia iššūkių, derinant juos su medikamentais. Pavyzdžiui, geležies pasisavinimas ženkliai prastėja, kai ji vartojama kartu su kava, arbata ar kalciu.
„Kalcio nerekomenduojama vartoti kartu su tam tikrais antibiotikais, nes jis silpnina jų poveikį. Jonažolės papildai taip pat sąveikauja su daugeliu vaistų – antidepresantais, kontraceptikais bei kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais – ir mažina jų veiksmingumą“, – aiškina V. Mostautienė.
Vitaminas D ir jo sąveikos su vaistais
Be minėtų papildų, atidus dėmesys turėtų būti skiriamas vitaminui D. Jis keičia kalcio pasisavinimą, todėl itin svarbu įvertinti jo sąveiką su vartojamais vaistais.
„Jeigu vitaminas D vartojamas kartu su tiazidiniais diuretikais, kraujyje gali padidėti kalcio kiekis, o tai didina aritmijų ir inkstų akmenų riziką. Tuo metu vitaminą D vartojant kartu su kalcio papildais, kyla hiperkalcemijos rizika, galinti sukelti silpnumą ir širdies ritmo sutrikimus“, – nurodo ji.
Vaistininkė taip pat pažymi, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali sumažinti vitamino D kiekį organizme, dėl ko gydymas tampa neefektyvus, o žmogų gali varginti kaulų skausmai ar nuolatinis nuovargis. Panašų poveikį gali turėti ir jonažolė, tad jos vartojimas kartu su vaistais reikalauja ypatingo atsargumo.
Kokių pasekmių gali sukelti netinkamas derinimas?
Sąveikos tarp maisto papildų ir vaistų nėra pavienės – maisto papildai dažniau, nei manoma, gali sumažinti vaistų veiksmingumą. Vis dėlto pasitaiko ir priešingų atvejų, kai papildai sustiprina vaistų poveikį ir sukelia nepageidaujamų, kartais net pavojingų, reakcijų.
„Vitaminą K vartojant kartu su kraujo skystintojais gali padidėti kraujavimo arba sutrikti krešėjimo procesai. Magnis, vartojamas su kraujospūdį mažinančiais vaistais, gali per stipriai sumažinti kraujospūdį bei sukelti nepageidaujamus širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius. Kalio papildai, vartojami kartu su kai kuriais diuretikais, gali lemti kalio kaupimąsi organizme ir hiperkalemijos vystymąsi“, – perspėja V. Mostautienė.
„Profilaktiškai“ – ne visada saugu
Rizika dar labiau padidėja, kai papildai vartojami „profilaktiškai“, neįvertinus nei realaus poreikio, nei galimų sąveikų su kitais preparatais. Nereikėtų pamiršti, kad net ir natūralūs papildai, vartojami netinkamai, gali būti žalingi.
„Profilaktinis vartojimas gali būti žalingas – pavyzdžiui, vitaminai D ir A yra lengvai perdozuojami. Vitamino B12 papildai gali iškreipti laboratorinių tyrimų rezultatus ir taip paslėpti ligą, o geležis ar magnis dažnai dirgina virškinimo sistemą. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie vartoja tris ar daugiau skirtingų vaistų“, – įspėja vaistininkė.
Kaip išvengti klaidų ir apsaugoti savo sveikatą?
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai keli preparatai veikia tą pačią organizmo funkciją arba dubliuojasi tų pačių vitaminų dozės. Ypač atidžiai reikėtų vertinti vitamino D, vitamino A, geležies, kalcio, magnio ir cinko kiekius bei jų sąveiką su vaistais. Svarbiausia taisyklė – visada pasikonsultuoti su specialistu.
Jei kyla abejonių, ar vartojami preparatai dera tarpusavyje, vaistininkai gali padėti įvertinti situaciją ir patarti dėl tinkamo jų vartojimo – pavyzdžiui, geležį ir kalcį skiriant skirtingam paros metui. Jie gali parinkti saugesnius derinius, rekomenduoti, kokius tyrimus atlikti, o esant rizikingoms sąveikoms – nukreipti pas gydytoją. „Svarbiausia – nebijoti klausti“, – apibendrina V. Mostautienė, pabrėždama aktyvaus bendravimo su sveikatos priežiūros specialistais svarbą. Jūsų sveikata yra vertingiausia, tad investuokite į žinias ir saugumą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.