Atsisakantiems rūkyti būtina pagalba, nes nedaugelis pasižymi stipria valia ir tik nedaugeliui tai pavyksta padaryti iš karto. Net 70 procentų žmonių po bandymo mesti rūkyti sugrįžta prie šio žalingo įpročio per metus. Rūkymas dažnai būna tarsi įaugęs į kraują, tačiau medikai turi gerų žinių: egzistuoja ne tik vaistų ar nikotino pleistrų, bet ir nemedicininių priemonių, padedančių užmiršti cigaretės skonį burnoje.
Rūkymas sukelia priklausomybę nuo nikotino – psichoaktyviosios medžiagos, veikiančios galvos smegenis. Dėl šios priežasties diena be cigaretės gali atrodyti kaip kančia, sukelianti dirglumą, nuovargį, galvos skausmą, nemigą, virškinimo sutrikimus, prakaitavimą, kosulį, nesugebėjimą susikaupti ir net depresiją ar padidėjusį apetitą. Metant rūkyti kartais būna sunku suvaldyti savo emocijas, nes kenčiama nuo nikotino abstinencijos. Tačiau vėliau laukia nauji, malonūs potyriai – jautresnė uoslė ir skonis, atsiveria kvapų pasaulis.
Lietuva Europos kontekste: nerimą keliantys rūkymo įpročiai
Nors nėra tikslių duomenų, kada Lietuvoje žmonės pradeda rūkyti, mokslininkai pripažįsta, kad šiuo įpročiu susigundo vis jaunesni asmenys. Rūkančių vyrų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. 2020 metais mūsų šalyje cigaretes rūkė 45 procentai vyrų, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekė 6 procentus, Danijoje – 15 procentų. Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Everatt pažymi, kad daugelyje Europos šalių rūkančių vyrų mažėja, o Lietuvoje – padaugėjo. Įprotis rūkyti yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje tiek daug vyrų miršta nuo plaučių vėžio.
Rūkymas tarp moterų Lietuvoje taip pat plinta, nors ši tendencija yra šiek tiek mažesnė nei kai kuriose kitose Europos šalyse. Apklausos rodo, kad Lietuvoje rūko 14 procentų moterų, o Kroatijoje – 32 procentai, Ispanijoje – 27 procentai.
Nors Lietuvos moterų mirštamumo nuo plaučių vėžio rodikliai yra mažesni, palyginti su kitomis šalimis, pastaruoju metu stebima didėjimo tendencija.
Tabako epidemijos istorija ir naujos grėsmės
Daktarė Rūta Everatt pasakojo, kad tabako rūkymo epidemija nuo praėjusio amžiaus vidurio labiausiai plito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Po kelių dešimtmečių tai lėmė staigų sergamumo plaučių vėžiu didėjimą. Vėliau rūkymas plito ir kitose Vakarų šalyse, tokiose kaip Vokietija, Italija ir Skandinavija. Šiose šalyse rūkymo epidemija buvo sustabdyta įdiegus efektyvias tabako prevencijos ir pagalbos metantiems rūkyti programas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2006 metais rūkė 33 procentai vyrų, o 2020 metais – jau tik 12 procentų.
Sergamumas plaučių vėžiu įvairiose šalyse ir gyventojų grupėse atspindi tabako epidemijos pokyčius populiacijose. Mažėjant rūkančiųjų skaičiui Vakarų Europos šalyse, ėmė mažėti sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo nuo šios ligos rodikliai. Tose šalyse, kur vyrų rūkymas mažai paplitęs (pavyzdžiui, Švedijoje), mirštamumas nuo šios ligos yra nedidelis. Rytų Europos šalyse, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, tabako epidemija išplito vėliau, todėl sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo rodikliai pasiekė piką šiek tiek vėliau. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių pradėjo rūkyti vis daugiau moterų. Tai lėmė sparčiai didėjantį moterų sergamumą plaučių vėžiu pastaraisiais dešimtmečiais, joms ši liga diagnozuojama vis jaunesnėms.
Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas: klaidinga saugumo iliuzija
Elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako produktų naudojimas yra nauja mada, sparčiai plintanti tiek JAV, tiek Europoje. Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir įvairių skonių – vaisių, tabako, mentolio, vanilės. Rūkant toks tirpalas garuoja, yra įkvepiami garai – aerozolio lašeliai. Tokiame aerozolyje nėra tabako, bet yra cheminių medžiagų, susidariusių iš elektronines cigaretes pripildančių skysčių (propileno glikolio, glicerolio, nikotino, vandens, kvapiųjų medžiagų, konservantų). Nors kenksmingų cheminių medžiagų kiekiai yra mažesni nei rūkant įprastas cigaretes, tai nereiškia, kad šie produktai yra saugesni.
Elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako produktų sudėtyje yra tos pačios kenksmingos cheminės medžiagos kaip ir įprastose cigaretėse, taip pat ir kitų kenksmingų medžiagų, kurių nėra įprastose cigaretėse. Moksliniai tyrimai rodo, kad ypač jauni žmonės, pabandę elektronines cigaretes, dažniau pradeda nuolat rūkyti įprastas cigaretes. Rūkymą lemia daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, reklamos įtaka ar psichologinės priežastys, kai niekada nerūkę paaugliai susigundo išbandyti elektronines cigaretes ir įžengti į suaugusiųjų pasaulį.
Daug diskusijų kyla apie ilgalaikį naujų tabako produktų poveikį sveikatai arba jų veiksmingumą metant rūkyti. Tačiau norint atsakyti į šiuos klausimus reikia daugiau didelės apimties atsitiktinių imčių mokslinių tyrimų su ilgu stebėjimo laikotarpiu. Iki šiol nėra moksliškai patvirtintų pakaitalų, kurie galėtų būti vertinami kaip mažinantys žalą. Elektroninės cigaretės ir kaitinamieji tabako produktai yra nauji, tačiau jų trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai dar nėra galutinai ištirtas. Nesvarbu, ar tabako produktai yra kaitinami elektroniniu būdu, ar liepsna, juose yra nikotino. Ši cheminė medžiaga sukelia stiprią priklausomybę. Nikotinas gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims, kurios vystosi iki 25 metų. Nikotinas gali paveikti tas galvos smegenų dalis, kurios atsakingos už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką, impulsų kontrolę. Kuo anksčiau paaugliai užtraukia cigaretę, tuo didesnis pavojus, kad vėliau jie gali tapti priklausomi ir nuo kitų psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat vaistų. Kadangi nėra mokslo įrodyta, kad kaitinamojo tabako produktai padeda tiems asmenims, kurie nori mesti rūkyti, patariama visiems nesusigundyti cigarete.
Lietuvoje elektronines cigaretes yra pabandę vartoti 16 proc. gyventojų, o kaitinamojo tabako produktus – 10 proc. (ES atitinkamai 14 ir 6 proc.). Lietuvoje vartojo arba bandė vartoti kur kas daugiau vyrų nei Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, elektronines cigaretes – 23 proc., kaitinamojo tabako – 16 proc. (ES atitinkamai 17 proc. ir 8 proc.). Naujais tabako produktais labiau domisi asmenys iki 40 metų. Pavyzdžiui, Lietuvoje 15–24 metų amžiaus grupėje elektronines cigaretes vartojo 37 proc. gyventojų, kaitinamojo tabako produktus – 25 proc. (ES atitinkamai 25 proc. ir 11 proc.). Tuo metu 55-erių ir vyresnių grupėje susigundžiusių naujais produktais Lietuvoje buvo vos po vieną procentą (ES atitinkamai 8 proc. ir 3 proc.).
Negailestinga tiesa: rūkymas ir plaučių vėžys
Rūkymas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios plaučiuose išsivysto piktybinė liga. Yra įrodyta, kad 27 proc. visų vėžio atvejų yra susiję su tabako vartojimu. Tabako dūmuose yra daugiau kaip 5 tūkstančiai cheminių junginių. Daugiau kaip 70 šių junginių yra pavojingi žmogui arba laboratoriniams gyvūnams dėl vėžio grėsmės. Tai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, toksiniai metalai (chromas, arsenas, švinas, kadmis), nuodingosios dujos (anglies monoksidas, vandenilio cianidas, butanas, toluenas) ir kiti. Iš jų svarbiausi kancerogeniniai junginiai yra nitrozaminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Įkvepiamos medžiagos gali veikti tiesiogiai arba netiesiogiai per kietųjų dalelių poveikį, pavyzdžiui, sukeldamos lėtinį uždegimą, kvėpavimo takų epitelio pažeidimus. Mokslininkai apskaičiavo, kad rūkantiesiems pavojus sirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnis negu niekada nerūkiusiems.
Plaučių vėžys neišsivysto per vieną dieną. Nuo rūkymo pradžios iki piktybinės ligos atsiradimo požymių gali praeiti 20–40 metų. Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo ilgesnė rūkymo trukmė. Kuo daugiau per dieną surūkoma cigarečių, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Iš tikrųjų, rūkymo trukmė labiau didina vėžio riziką nei kasdien užtraukiamų cigarečių skaičius. Išvada yra tokia: didesnė žala yra rūkyti 20 metų po 10 cigarečių per dieną, nei 10 metų – po 20 cigarečių kasdien. Niekada nevėlu išsižadėti žalingo įpročio rūkyti. Jei kam nors nepavyksta mesti rūkyti iškart, pirmasis žingsnis – stengtis kuo rečiau užtraukti cigaretę.
Sėkmingo metimo rūkyti kelias: parama ir motyvacija
Svetainėje nerukysiu.lt pateikiama daug informacijos norintiems mesti rūkyti, pabrėžiama, kad kiekvienas mėginimas yra žingsnis link užsibrėžto tikslo. Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus. Sąlygos, turinčios įtakos metimo rūkyti sėkmei, yra:
- noras mesti rūkyti: norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks;
- aiškūs motyvai: sveikatos gerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau), pinigų taupymas, geras pavyzdys kitiems, estetiniai (dingsta nemalonus kvapas iš burnos, negelsta dantys, pagražėja oda), ekologiniai (sumažėja aplinkos ir patalpų oro tarša), psichologiniai (valios ugdymas, savivertės gerinimas);
- žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją (užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors čiulpimas ar kramtymas, vandens gėrimas, atsipalaidavimo pratimai);
- aplinkinių parama (lengviau mesti kartu su artimu žmogumi, draugu, bendradarbiu; paprašyti aplinkinių, kad būtų kantrūs, suprastų, kaip sunku, nerūkytų tavo akivaizdoje).
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.