Seimas, nepaisant aštrių diskusijų ir visuomenės protestų, pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui dėl Kapčiamiesčio karinio poligono įsteigimo. Šis sprendimas tapo lakmuso popierėliu valdančiajai koalicijai, atskleidusiu vidinius nesutarimus, ypač „Nemuno aušros“ frakcijos ir dalies valstiečių gretose.
Už projektą balsavo opozicija ir dalis valdančiųjų, tačiau nemaža dalis koalicijos atstovų jam aktyviai priešinosi arba susilaikė. „Prieš“ balsavo „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Susilaikė „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, bei demokratas Linas Urmanavičius. Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač iš „Nemuno aušros“, balsavo „kojomis“ – buvo salėje, bet mygtuko nespaudė.
Įdomu tai, kad kai kurie „aušriečiai“ projektą visgi palaikė: „už“ balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys, taip pat ir valstietis Dainius Gaižauskas, kuris, nors ir balsavo „už“, turėjo nemažai kritikos visam procesui.
Protestai Seimo salėje ir Lazdijų rajono merės balsas
Debatų dieną parlamente tvyrojo įtempta atmosfera. Nuo pat ryto Seime pasirodė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, susitikusi su bendrapartiečiais demokratais ir išreiškusi gyventojų nerimą. Prieš vidurdienį, pristatant poligono projektą, Seimo balkone pasirodė keliolikos žmonių grupė su baltais raiščiais ant akių. Jie užsidėjo raiščius, prie tribūnos stojus krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, taip išreikšdami savo nepritarimą.
Ministro R. Kauno argumentai ir parlamentarų abejonės
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad naujas poligonas yra būtinas siekiant patenkinti augančios Lietuvos kariuomenės bei į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius. „Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino ministras, pridurdamas, kad „Lietuvos karys yra lygiai toks pats profesionalas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, pavyzdžiui, chirurgas.
Mes, eidami pas chirurgą, norime, kad apie tai, kaip atlikti operaciją, jis būtų paskaitęs ne tik iš vadovėlio, bet ir būtų ne vieną kartą pasipraktikavęs“.
Tačiau ministro argumentus aštriais klausimais užvertė ir jo koalicijos partneriai. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas suabejojo poligono prioritetu, atsižvelgiant į Lietuvos oro erdvę kertančius dronus ir pastarąjį incidentą Varėnos rajone. „Ar steigdami karinį poligoną prie pat sienos atsižvelgėte į šiuolaikinio karo patirtį? Kada mes kalbėsime apie oro gynybą ir civilinę saugą, ar vis tik teisingi yra prioritetai? Aš suprantu, kad sviestu košės nepagadinsi, ir poligonas, kaip priemonė, būtina, tačiau jo kaina ir kaip prioritetas kelia šiek tiek abejonių“, – svarstė A. Gedvilas. R. Kaunas sutiko, kad pastebėjimas aktualus, tačiau pabrėžė, jog oro gynybos stiprinimas yra ilgas procesas ir sausumos pajėgumų vystymas negali būti atidėtas.
Valstietis Dainius Gaižauskas kritikavo ministro parengtą įstatymo projektą dėl informacijos trūkumo ir to, kad ministras esą nesiteikė dalyvauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. „Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą. Tiek nerimo sukėlėte ir įtampos, nors puikiai žinome, kad kariuomenei šis tikslas tikrai buvo svarbus ir mes privalėjome jį atlikti kokybiškai“, – sakė D. Gaižauskas. Ministras atsakė, kad informacija buvo teikiama ir kad sprendimai priimti žinant visus mechanizmus.
„Aušrietis“ Tomas Domarkas ragino kolegas atidžiai apgalvoti balsavimą: „Ar mes girdime, ką sako visuomenė, ar mes išgirdome kiekvieno piliečio nuomonę, ar atsakėme į visus klausimus? Manau, kad šiandien supriešinome visuomenę, neatsakydami į visus klausimus.“ Jo žodžius palydėjo protestuotojų plojimai. Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad einama „buldozeriu“, ignoruojant Konstituciją ir piliečių teises, o „daugiau gynybos pinigų į betoną“ rodo skubotumą ir neatsakytus klausimus.
Kapčiamiesčio poligono vizija ir kompensacijos gyventojams
Pagal patvirtintą įstatymo projektą, Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių bendras plotas sieks 14,6 tūkst. hektarų. Du trečdaliai teritorijos bus skirti manevravimui, taktinėms pratyboms ir administraciniams pastatams. Šioje zonoje esančių 77 sodybų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turtą valstybei per 60 mėnesių supaprastinta tvarka, gaudami kompensaciją pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę bei 22 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydžio moralinę kompensaciją (25,3 tūkst. eurų).
Karinio poligono funkcija su kovinio šaudymo zonomis bus koncentruota vakarinėje dalyje, prie Lenkijos sienos. Šioje teritorijoje esančios 13 sodybų ir verslai bus išperkami vadovaujantis įstatymu. Gyventojams bus kompensuojama neturtinė žala, siekianti 45 MMA dydį (51,8 tūkst. eurų už sodybą), o turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai.
Brigados dydžio poligonas kuriamas siekiant modernizuoti Lietuvos kariuomenę, atliepti augantį šauktinių skaičių, vystyti nacionalinę diviziją ir integruoti didėjančias sąjungininkų pajėgas Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.