Pavasario virškinimo iššūkiai: vaistininkė atskleidžia, kodėl sveikas maistas gali pakenkti ir kada ieškoti pagalbos

Pavasaris dažnai asocijuojasi su atsinaujinimu ir lengvesne mityba. Daugelis ima vartoti daugiau šviežių daržovių, kefyro ar kitų po žiemos retčiau valgytų produktų. Tačiau toks staigus pokytis virškinimo sistemai ne visada būna sklandus – dalis žmonių pajunta nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, raugėjimas ar rėmuo. Kyla klausimas, ar tai visada tik laikina organizmo reakcija į pakitusį racioną, ar gali slėptis rimtesnės problemos.

Pavasario mitybos pokyčiai ir jų įtaka virškinimui

„Keičiantis sezonams, keičiasi ir mitybos įpročiai. Nors šiais laikais įvairios daržovės pasiekiamos kone visais sezonais, šylant orams tikrai norisi daugiau šviežių daržovių ir lengvesnio maisto. Pasikeitus mitybai, pavyzdžiui, į racioną grįžtant šaltibarščiams, žarnyno gerosios bakterijos ne visada spėja adaptuotis prie kurį laiką neragauto maisto, todėl dažniau juntamas pilvo pūtimas ir sunkumas“, – aiškina vaistininkė Sigita Korbutaitė. Pasak jos, tokių negalavimų nereikėtų priskirti vien pavasariui, nes panašiai organizmas reaguoja ir vėstant orams, kai mityboje padaugėja kaloringesnio maisto, o šviežias daržoves dažniau pakeičia rauginti ar marinuoti produktai.

Ar organizmui reikalinga detoksikacija?

Pavasarį dalis žmonių susigundo įvairiomis detoksikacijos programomis, tačiau S. Korbutaitė pabrėžia, kad atskiro organizmo valymo virškinimo sistemai nereikia. „Iš tiesų organizmo detoksikavimo procesą atlieka kepenys ir inkstai, todėl jokios atskiros detokso programos tikrai nereikia. Reikia kasdien sveikai maitintis, išgerti pakankamai skysčių ir užsiimti aktyvia fizine veikla. Visos detokso programos dažnu atveju neturi jokių pagrįstų įrodymų ir gali sukelti daugiau žalos nei naudos“, – teigia vaistininkė.

Paslėptas refliuksas – tylusis priešas

Vaistininkės praktikoje pasitaikė ir atvejis, kai virškinimo problema iš pradžių atrodė visai nesusijusi su skrandžiu. „Vienas vyras vaistinėje skundėsi kartumu burnoje, balso užkimimu, ilgai trunkančiu neproduktyviu kosuliu, gumulo gerklėje jausmu ir rytiniu gerklės skausmu.

Šie simptomai tęsėsi daugiau nei dvi savaites, o visos išbandytos priemonės nuo kosulio nepadėjo. Nors jis nejautė padidėjusio rūgštingumo, kiti simptomai rodė tylųjį refliuksą. Pasiūlėme pabandyti alginatų preparatus ir rekomendavome juos vartoti po valgio bei prieš miegą. Po kelių dienų jis grįžo padėkoti, nes jautėsi geriau“, – pasakoja S. Korbutaitė.

Rūgštingumui mažinti naudojamos įvairios priemonės: antacidai ir alginatai, kurie veikia greitai ir vartojami pagal poreikį, taip pat protonų siurblio inhibitoriai, mažinantys rūgšties gamybą ilgesniam laikui. Esant refliuksui, ypač naudingos gali būti priemonės su alginatais. „Jos sudaro plūduriuojantį apsauginį barjerą, tarsi plaustą, skrandžio turinio viršuje ir taip sumažina rūgštaus skrandžio turinio patekimą į stemplę. Be to, jos gali palengvinti ir gleivinės sudirgimą, kurį sukėlė rūgštus skrandžio turinys“, – aiškina vaistininkė.

Kaip atskirti virškinimo sutrikimus?

Vaistininkė sako, kad simptomai gali nemažai pasufleruoti, kur slypi problema. Jei juntamas deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje, o simptomai stiprėja atsigulus ar po sočios vakarienės, labiau tikėtinas padidėjęs rūgštingumas arba refliuksas. „Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o jis nuspręs, ar pakaks įprasto gydymo, ar reikės gastroenterologo konsultacijos ir tikslesnių tyrimų, pavyzdžiui, gastroskopijos“, – teigia ji.

Tuo metu fermentų trūkumą ar kasos sutrikimus dažniau išduoda labai riebios, blizgios išmatos, stiprus pilvo pūtimas po riebaus maisto ir svorio kritimas. „Esant šiems požymiams būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Iki vizito galima vartoti kasos miltelius“, – pažymi vaistininkė.

Jei negalavimai kyla po konkrečių produktų, pavyzdžiui, pieno, priežastis gali būti netoleravimas. Tokiu atveju pilvo pūtimas ar viduriavimas dažniausiai pasireiškia per 1–2 valandas po valgio. „Dažniausiai pasitaiko laktozės netoleravimas. Laktozės netoleravimą galima ištirti atliekant laktozės kvėpavimo testą arba taikant eliminacinę dietą. Dėl šių tyrimų ar dietos rekomenduojama kreiptis į gydytoją dietologą“, – aiškina S. Korbutaitė.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kuo skubiau į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus nepaaiškinamą svorio kritimą, kraują išmatose, ilgiau nei dvi savaites trunkantį viduriavimą ar vėmimą, aštrų pilvo skausmą, ypač jei jis pažadina naktį, rijimo sutrikimus ar mažakraujystę be aiškios priežasties. Šie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, todėl delsti neverta.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 5 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *