Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia būtinybę kuo skubiau užbaigti oro gynybos stiprinimui numatytus darbus. Šis raginimas skamba atsižvelgiant į sudėtinę Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dalį – nuolatines hibridines atakas ir dronų antpuolius. Prezidentas apie tai kalbėjo Helsinkyje, dalyvaudamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) šalių viršūnių susitikime.
Kintanti saugumo aplinka ir Rusijos grėsmės
„Visi suprantame, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kelia visokiais kampais daug pavojų aplinkinėms valstybėms. Hibridinės atakos, dronų atakos, konvencinės atakos, deja, yra šito karo sudėtinė dalis. Ką mes turime padaryti, tai skubiai ir kaip galima efektyviau užbaigti oro gynybos darbus“, – pabrėžė G. Nausėda, akcentuodamas regione tvyrančią įtampą ir geopolitinius pokyčius.
Prezidentas taip pat nurodė, kad būtina kardinaliai pakeisti požiūrį į šalies oro erdvės apsaugą. Iki šiol galiojęs „pacifistinis oro policijos modelis“, kuris buvo priimtinas taikos metu, turi būti pakeistas į realią ir veiksmingą oro gynybos sistemą, atitinkančią dabartines aplinkybes.
Nuo oro policijos prie efektyvios gynybos
„Mes turime pereiti nuo to tokio, sakyčiau, pacifistinio oro policijos modelio, kuris buvo priimtinas taikos metu, prie oro gynybos dabartinėmis aplinkybėmis, kuri turi apimti tiek efektyvią detekciją, tiek ir galimybę sunaikinti. Šiandien nespėjame dar įgyvendinti tokiu mastu, kokiu norėtumėme, visų šitų sumanymų, bet tikrai kartu su mūsų partneriais pajėgsime tai padaryti ir JEF formate šitas klausimas iškeltas labai aukštai“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda išreiškė viltį, kad oro gynybos stiprinimo klausimas regione bus išsamiai aptartas ir artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje, pabrėždamas tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.
Dronų incidentai Baltijos šalyse: didėjanti grėsmė
Diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo ypač suaktyvino pastaruoju metu fiksuoti dronų incidentai Baltijos šalyse. Ankstyvą pirmadienio rytą ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito bepilotis orlaivis.
Nors objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė, toks įvykis tapo aiškiu signalu. Latvija ir Estija taip pat pranešė, kad trečiadienio naktį į jų oro erdvę įskrido bepiločiai orlaiviai. Pareigūnų duomenimis, visi trys dronai buvo ukrainietiški ir turėjo skristi į Rusiją, tačiau nuklydo nuo numatyto maršruto, parodant oro erdvės kontrolės iššūkius regione.
Lietuvos oro gynybos sistemos ateitis
Reaguodamas į šiuos iššūkius, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad dronus aptinkantys radarai Lietuvą pasieks 2026–2028 metais. Dalies šių sistemų jau sulaukta, tačiau jų integravimas ir diegimas užtrunka. Pilnai integruotą bepiločių orlaivių detekcijos ekosistemą Lietuva tikisi turėti iki 2030 metų. Tai rodo ilgalaikį įsipareigojimą stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, tačiau kartu akcentuoja skubių veiksmų poreikį, kol moderniosios sistemos dar nėra pilnai veikiančios.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.