Lietuvos sveikatos apsaugos sistema dažnai sulaukia tiek pagyrų, tiek kritikos. Vienos pacientės istorija dar kartą priminė problemą, apie kurią kalbama jau ne vienerius metus – ilgas laukimas ligoninių priėmimo skyriuose. Moteris, kuri dėl stipriai svyruojančio kraujospūdžio pateko į ligoninę, pasakoja, kad gydytojos dėmesio teko laukti apie dvi valandas. Jos teigimu, toks laukimo laikas buvo sunkiai suprantamas, nors medikų darbo krūvį ji puikiai matė savo akimis.
Į ligoninę pateko po šeimos gydytojos rekomendacijos
Pasak pacientės, sveikatos problemos paaštrėjo po ilgesnio laikotarpio, kai kraujospūdis tapo sunkiai kontroliuojamas. Kreipusis į pirminės sveikatos priežiūros specialistus buvo nuspręsta, kad reikalinga papildoma pagalba ligoninėje.
Moteris pasakoja, kad priėmimo skyriuje praleido apie dvylika valandų. Per tą laiką ji stebėjo nuolatinį pacientų srautą, greitosios medicinos pagalbos automobilių atvykimą ir intensyvų personalo darbą. Anot jos, net ir kritikuodama tam tikrus procesus ji negalėjo nepastebėti, kiek daug darbo tenka gydytojams ir slaugytojams.

Didžiausią nuostabą sukėlė laukimas
Didžiausią nepasitenkinimą pacientei sukėlė tai, kad po atvykimo gydytoja prie jos priėjo tik po maždaug dviejų valandų. Moteris pripažįsta, kad pirmoji laukimo valanda jai atrodė suprantama, nes skyriuje buvo daug žmonių ir nuolat vyko darbas, tačiau vėliau situacija ėmė kelti nerimą.
Kai gydytoja pagaliau apžiūrėjo pacientę, buvo paskirti tyrimai ir gydymas. Moteris pažymi, kad pati konsultacija truko vos kelias minutes, o didžioji laiko dalis buvo praleista laukiant.
Pamatė ir kitą medicinos pusę
Nepaisant kritikos, pacientė savo pasakojime nemažai dėmesio skyrė ir teigiamiems pastebėjimams. Ji akcentavo slaugytojų darbą, kuris, jos nuomone, dažnai lieka nepakankamai įvertintas.
Anot jos, būtent slaugytojai atlieka didelę dalį kasdienių užduočių: rūpinasi pacientais, atlieka tyrimus, stato lašelines, padeda sunkiau judantiems žmonėms ir nuolat bendrauja su ligoniais.
Moteris taip pat atkreipė dėmesį į didelį administracinio darbo kiekį. Jos nuomone, gydytojai ir slaugytojai nemažą laiko dalį praleidžia prie kompiuterių pildydami dokumentus, o tai mažina laiką, kurį jie gali skirti tiesioginiam bendravimui su pacientais.
Ilgos eilės – ne pavienė problema
Pacientų organizacijos ir sveikatos politikos ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priėmimo skyrių apkrova Lietuvoje išlieka didelė. Dalis pacientų į ligonines kreipiasi dėl būklių, kurios galėtų būti sprendžiamos pirminėje sveikatos priežiūroje, o tai dar labiau apkrauna skubios pagalbos grandį.
Medikai savo ruožtu dažnai pabrėžia, kad pacientai priėmimo skyriuose aptarnaujami pagal būklės sunkumą, o ne atvykimo laiką. Todėl žmonės, kurių gyvybei ar sveikatai gresia didesnis pavojus, visada gauna pagalbą pirmiausia.
Svarbiausia – žmogiškas bendravimas
Pasidalijusi savo istorija moteris pabrėžė, kad didžiausią įtaką pacientų savijautai dažnai daro ne tik medicininės procedūros, bet ir bendravimas. Jos nuomone, net trumpas paaiškinimas, kiek dar teks laukti ar kas vyksta gydymo procese, gali sumažinti nerimą ir padėti žmonėms jaustis saugiau.
Nors patirtis priėmimo skyriuje jai paliko prieštaringų įspūdžių, pacientė pripažino, kad suteiktas gydymas buvo veiksmingas, o sveikatos būklė po procedūrų pagerėjo. Kartu ji išreiškė viltį, kad ateityje ligoninėse pavyks rasti daugiau sprendimų, leidžiančių sutrumpinti laukimo laiką ir skirti daugiau dėmesio pacientų informavimui.


Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.





Tai eikit ir pasakykit ministerijos Poniai, jie tokias taisykles sukuria, kraujospūdžio reguliavimas nepriklauso būtinosios pagalbos kategorijai, ir tokie pacientai taikant pacientų rūšiavimą atitinka paskutinį prioritetą, nebent kartu yra neurologiniai simptomai. Ir taip, meškos paslaugą daro šeimos gydytojai kurie siunčia pacientus dėl visko iš eilės, nors poliklinikai taip pat priklauso teikti būtinąją pagalbą