Ar žinojote, kad paprastas vanduo iš krano gali būti jūsų geriausias sąjungininkas kovoje su stresu ir produktyvumo trūkumu darbe? Nors kasdienybėje dažnai pamirštame pakankamai gerti, tyrimai rodo, jog net nedidelis dehidratacijos laipsnis gali turėti didelės įtakos mūsų koncentracijai, nuotaikai ir net gebėjimui efektyviai susidoroti su užduotimis.
Naujausia gyventojų apklausa atskleidžia, kad vandenį iš krano darbe dažniausiai renkasi 46 proc. šalies gyventojų. Vilniuje šis rodiklis dar aukštesnis – čia miesto centralizuotai tiekiamą vandenį geria daugiau nei pusė (54 proc.) dirbančiųjų. Devyni iš dešimties sostinės darbuotojų, besirenkančių vandenį iš krano, nurodo jį geriantys kasdien ar bent kelis kartus per savaitę. Palyginimui, filtruotą vandenį iš aparato sostinėje renkasi 15 proc. respondentų, o pirktinį buteliukuose – vos 9 proc.
„Šie duomenys iš esmės koreliuoja su kiek anksčiau atliktu tyrimu, kuris parodė, kad net 66 proc. vilniečių geria tik vandenį iš krano arba renkasi jį dažniau nei pirktą parduotuvėse. Namuose kasdien išsiugdytus įpročius gyventojai perkelia į darbą ir tai visiškai logiška – nesunku paskaičiuoti, kad kiekvieną darbo dieną nešdamiesi vandens buteliuką per metus vien pirktiniam vandeniui išleistumėte per 100 eurų. Pridėkite dar ekologinį aspektą – daugiau nei 200 per metus įsigytų plastiko butelių – ir abejonių dėl vandens iš krano pasirinkimo liks kur kas mažiau“, – tyrimo rezultatus komentuoja Martynas Augaitis, „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.
Vandens galia: kaip jis veikia jūsų protą ir emocijas?
Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia, kad net nedidelė dehidratacija padidina streso hormono kortizolio kiekį, gali pabloginti nuotaiką, sumažinti koncentraciją ir padidinti nervingumą.
„Kitaip tariant, jei esame ištroškę, mūsų kūnas reaguoja į stresą stipriau, net jei patys to aiškiai nejaučiame. Išgėrus vandens ši reakcija sušvelnėja: širdis greičiau nurimsta, kortizolio šuolis būna mažesnis.
Tai nereiškia, kad vanduo išjungia stresą, bet jis padeda organizmui lengviau grįžti į pusiausvyrą“, – teigia psichologė.
Trūkstant vandens, kūnas persijungia į išsaugojimo režimą – taupo energiją ir suaktyvina streso sistemas. Dėl to tampame suirzę, neramūs, sunkiau susitelkiame ir tvarkomės su emocijomis. Reguliarus vandens gėrimas nedideliais gurkšniais per dieną yra paprastas būdas palaikyti emocinį stabilumą, lengviau suvaldyti stresą ir išlikti produktyviam.
„Žmonės, kurie įprastai geria mažiau vandens, patiria stipresnę fiziologinę streso reakciją: širdis plaka greičiau, organizmas ilgiau grįžta į pusiausvyrą. Darbe tai reiškia, kad troškulys gali tyliai padidinti įtampą, dirglumą ir sumažinti susikaupimą“, – priduria U. Juodytė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vandens stygius organizme apsunkina gebėjimą planuoti, įvertinti rizikas ir išlaikyti ilgalaikį dėmesį, skatindamas rinktis ne visada teisingus sprendimus ir sunkiau apdoroti sudėtingą informaciją.
Pasitikėjimas kokybe ir tvarūs sprendimai
„Vilniaus vandenų“ užsakytas tyrimas atskleidė, kad pagrindinė priežastis, kodėl darbo vietoje renkamasi gerti vandenį iš krano, yra pasitikėjimas jo kokybe – šį veiksnį nurodo 46 proc. respondentų. Sostinės vandens iš krano kokybę savo darbovietėje gerai vertina net 72 proc. apklaustųjų, o 74 proc. rekomenduotų jį ir savo kolegoms. Šis pasitikėjimas pagrįstas faktais – „Vilniaus vandenų“ ekspertų analizė parodė, kad vanduo, kurį geriame, vidutiniškai vos prieš dvi paras dar buvo mažiausiai 30 metrų gylio gręžiniuose, daugiausiai – net 245 metrų gylyje, o keliaujant iki vartotojų natūraliai pagerinamas pašalinant perteklinę geležį ir manganą.
Siekdami prisidėti prie tvarių įpročių, vilniečiai vis dažniau į darbą nešasi daugkartines gertuves. Daugiau nei pusė (54 proc.) darbuotojų sostinėje jas naudoja kasdien ar bent kelis kartus per savaitę. Atsižvelgdami į tai, Martynas Augaitis teigia, kad „Vilniaus vandenys“ verslo klientams pasiūlė naują paslaugą – galimybę įsirengti prie centralizuotų tinklų prijungtus vandens aparatus.
„Sėkmingi projektai mokyklose, poliklinikose ir kultūros centruose, kur jau įrengta daugiau nei 180 vandens gertuvių, parodė, kad tokios vandens stotelės reikalingos ir kitose organizacijose. Tai taupesnis sprendimas nei pirkti vandenį buteliukuose ar statyti aparatus su keičiamomis vandens talpomis, be to, tiekiamas vanduo yra visą laiką šviežias. Tai ir ekologiškas pasirinkimas – toks aparatas sumažina plastiko, mikroplastiko aplinkoje kiekį ir CO₂ išmetimų lygį“, – sako M. Augaitis.
„Vilniaus vandenys“: skatinimas rinktis tvariai ir sveikai
„Vilniaus vandenys“ aktyviai prisideda prie „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ iniciatyvų. Siekiant paskatinti vartoti vandenį iš krano, įmonė Vilniaus miesto savivaldybės įmonėms padovanojo kelis šimtus vandens ąsočių, primindama, kad vanduo iš krano yra paprastesnis ir tvaresnis pasirinkimas. Be to, bendrovė plečia viešų gertuvių tinklą ir vykdo vasaros kampaniją „Vilniuje visi geria iš krano“, skatindama miestiečius ir svečius kasdien rinktis vandenį iš krano, nešiotis daugkartines gertuves ir jas pildyti, taip mažinant plastiko taršą ir prisidedant prie sveikesnės bei tvaresnės aplinkos kūrimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.