Po pranešimų apie duomenų vagystę iš Registrų centro teisėsaugos institucijos ragina gyventojus ypač atidžiai saugotis sukčiavimo atvejų. Tiriant įvykį, policija, žvalgyba ir kibernetinio saugumo tarnybos pažymi, kad iškilusios rizikos leis nusikaltėliams tiksliau atakuoti žmones, naudodamiesi tikrais asmens duomenimis.
Ką žinome apie incidentą ir grėsmes
Kol vyksta tyrimas, institucijų bendrame pranešime akcentuojama: „Atsižvelgiant į duomenų nutekinimo aplinkybes, artimiausiu metu gali padaugėti sukčiavimo atvejų, kai nusikaltėliai naudosis tikrais gyventojų duomenimis siekdami įgyti pasitikėjimą. Vien tai, kad skambinantis asmuo žino jūsų vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ar kitą asmeninę informaciją, nereiškia, kad jis atstovauja teisėtai institucijai“.
Toks paaiškinimas reiškia, kad nusikaltėliai gali praktikuoti įvairias apgaules: vishingą (apgaulingus skambučius), smishingą (sukčiavimus per SMS žinutes), suklastotus elektroninius laiškus ar net prisijungimus prie internetinių paslaugų, naudodami pavogtus duomenis. Turėdami išsamią informaciją, sukčiai lengviau kuria pasakojimus, kurie atrodo patikimi net budriems asmenims.
Kaip elgtis ir kaip apsaugoti savo duomenis
Pirmiausia svarbu neišduoti finansinės informacijos ar patvirtinimo kodų telefonu, el. paštu ar žinutėse. Bankai ir oficialios institucijos niekada neprašys pervesti pinigų ar atskleisti prisijungimo duomenų gavus skambutį ar žinutę. Jei skambina nepažįstamas numeris, geriausia nusirašyti vardą ir pavardę ir patikrinti informaciją paskambinus oficialiu numeriu, rastu įmonės ar institucijos tinklalapyje.
Rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA) į visoms svarbioms paskyroms, naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius bei reguliariai juos keisti. Taip pat verta patikrinti savo kredito istoriją ir banko sąskaitas dėl įtartinų operacijų, o pastebėjus neįprastą veiklą – nedelsiant kreiptis į banką ir policiją.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka
Jei gaunate įtartiną skambutį ar praradote pinigus dėl sukčiavimo, svarbu kuo greičiau pranešti teisėsaugai ir savo bankui. Saugoje laikykite visus susirašinėjimus, skambučių numerius ir laiką – tai palengvins tyrimą. Be to, rekomenduojama pranešti vartotojų apsaugos tarnyboms ir, jei prieinama, Registrų centrui ar kibernetinio saugumo institucijoms.
Institucijos tiria įvykį ir ragina gyventojus būti budriems: net jei asmuo skambina su tiksliais jūsų duomenimis, tai dar nereiškia jo teisėtumo. Atsargumas, greita reakcija ir oficialių kanalų naudojimas padeda sumažinti sukčiavimo pasekmes ir apsaugoti asmeninius finansus bei reputaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.