Vis dažniau diskusijose apie COVID-19 vakcinas girdime baimes ir mitus: ar iRNR gali pakeisti žmogaus DNR, ar vakcina slepia mikroschemas ar kitokias kenksmingas medžiagas. Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas sistemingai paaiškina, kaip veikia „Pfizer–BioNTech“ vakcina („Comirnaty“) ir kokios yra realios rizikos bei nauda.
Kaip iRNR veikia organizme
Profesorius pabrėžia, kad pagrindinė vakcinos dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR (iRNR), kuri neša instrukciją ląstelėms pasigaminti viruso spyglio baltymą. Tai sužadina imuninį atsaką be gyvo viruso dalyvavimo. S. Čaplinskas nuramino: „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina niekaip negali pakeisti žmogaus DNR, nes joje esanti iRNR yra labai nepatvari.
Lipidinės nanodalelės ir saugumas
Kad iRNR pasiektų ląsteles, ji inkapsuliuojama į lipidines nanodaleles. Ši technologija nėra visiškai nauja — ją naudoja ir kitų vaistų pristatymui, pavyzdžiui, vėžio gydyme. Kaip aiškina profesorius, „Šitos vakcinos yra ypač saugios, nes ten nėra nei konservantų, nei antibiotikų, nei DNR, nei kažkokių dar kitų dalykų – beždžionių ar kitų liekanų, jokio gliuteno ar kiaušinio baltymo ir, aišku, jokių mikroschemų ten nėra ir būti negali, kaip kažkas įsivaizduoja“.
Ar iRNR išlieka organizme?
Vienas dažniausių nerimo šaltinių — ar iRNR gali ilgai išlikti ir paveikti genetinę medžiagą. Čaplinskas aiškiai sako: „Žmonės nesupranta dviejų dalykų. Pirma: RNR negali niekaip įsistatyti į žmogaus DNR. Antras dalykas – ilgiau kaip savaitę netgi tame lipide RNR neišlieka. Ji jau po savaitės sunaikinama ir jos nebelieka žmogaus organizme. RNR niekaip negali pakenkti“.
Galimos reakcijos ir jų valdymas
Kaip ir bet kuris vakcinacijos atvejis, šis preparatas gali sukelti šalutinių reiškinių: dažniausiai tai vietinis skausmas, pakilusi temperatūra ar nuovargis. Pasak profesoriaus, tokių reakcijų dažnis yra palyginamas su kitomis vakcinomis — apie 2–10 proc. Tai rodo imuninį atsaką ir apsaugos susidarymą.
Alerginės reakcijos į lipidines daleles yra retos, tačiau gydytojai jas žino ir yra pasiruošę jas laiku gydyti. S. Čaplinskas paaiškina: „Ir kitais atvejais, kai nanodalelės naudojamos transportuoti kitus vaistus į reikiamą vietą, pavyzdžiui, į vėžinę ląstelę, yra lygiai tas pats: gali pasitaikyti alerginių reakcijų. Šitą žino gydytojai. Jie perspėja alergiškus žmones, juos įdėmiai stebi ir įvertina. Beje, net ir labai alergiškiems žmonėms kartais skiriamas toks vaistas, bet iš karto žinoma, kaip gydyti tokią alerginę reakciją.
Išvados ir praktiniai patarimai
Vakcinų saugumas ir skaidrumas yra nuolat stebimi. Ūmios alerginės reakcijos egzistuoja, bet jos yra retos ir gydomos. Profesoriaus argumentai ir mokslinė informacija turėtų padėti mažinti nerimą: iRNR yra laikina, ji neintegruojasi į DNR, o vakcinos sudėtis ir technologija buvo atidžiai išbandytos. Sprendimas skiepytis turi būti priimtas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, o apie alergijas ar kitas rizikas verta pasitarti su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.