Kiekvienas tai patiria, tačiau retai kada apie tai kalba atvirai. Tas netikėtas, staigus spaudimas pilvo srityje, po kurio seka nerimas – ar pavyks išvengti gėdingo garso? Žarnyno dujos yra natūralus, bet dažnai nepageidaujamas reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Statistika rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys vidutiniškai išleidžia dujas apie 15 kartų per dieną. Nors tai skamba keistai, suprasti dujų susidarymo mechanizmus ir jų sulaikymo pavojus yra kur kas svarbiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Dujų susidarymo mechanizmas: nuo maisto iki kvapo
Žarnyno dujos – tai neatsiejama virškinimo ir medžiagų apykaitos procesų dalis. Kiekvienas suvalgytas kąsnis, nuo paprasto sumuštinio iki sudėtingesnio patiekalo, sukelia chemines reakcijas organizme, kurių metu susidaro dujos. Didžiąją dalį šių dujų sudaro azotas (apie 60 proc.) ir vandenilis (apie 20 proc.). Taip pat randama anglies dioksido, metano ir deguonies. Įdomu tai, kad nemalonaus kvapo kaltininkas, siera, sudaro vos apie 1 procentą visų dujų, tačiau jo poveikis yra neabejotinas.
Dujų gamyba priklauso ir nuo suvartojamo maisto. Tam tikri angliavandeniai, kuriuos sunkiau suvirškinti plonojoje žarnoje (pavyzdžiui, esantys pupelėse, brokoliuose, lęšiuose), pasiekia storąją žarną, kur juos fermentuoja bakterijos. Šis fermentacijos procesas ir sukelia didesnį dujų išsiskyrimą.
Kas nutinka, kai sulaikome dujas: medicininės ir socialinės pasekmės
Tačiau ką daryti, kai esate viešoje vietoje ar svarbiame susitikime ir tiesiog negalite „išleisti“ dujų? Daugelis instinktyviai jas sulaiko. Bet kokia to kaina? Niukaslio universiteto mitybos profesorius Clairas Collinsas pabrėžia, kad dujos visuomet ras kelią išeiti. Kai kurios dujos gali būti pakartotinai sugeriamos kraujotakos sistemos ir pasišalinti per kvėpavimo takus, tačiau didžioji dalis lieka virškinamajame trakte.
Sulaikytos dujos gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą, spazmus ir net skausmą. Šis diskomfortas gali trukti, kol organizmas ras būdą atsikratyti susikaupusio slėgio.
Profesorius C. Collinsas humoristiškai pastebi, kad šios „piktos“ dujos anksčiau ar vėliau „atkeršys“, pavyzdžiui, pačiu netinkamiausiu metu, tarkime, per pasimatymą operoje. Todėl fizinis ir psichologinis komfortas dažnai priklauso nuo gebėjimo rasti tinkamą akimirką natūraliam organizmo procesui.
Evoliucija nuo „muzikinio meno“ iki tabu: dujų vaidmuo visuomenėje
Nors šiandien dujų išleidimas viešumoje laikomas tabu ir etiketo pažeidimu, istorija rodo, kad taip buvo ne visada. Yra duomenų, jog senovės kultūrose, pavyzdžiui, Romos imperijoje, ar net vėlesniais laikotarpiais, žarnyno dujų išleidimas nebuvo toks griežtai smerktinas. Kai kuriose kultūrose tai netgi galėjo būti vertinama kaip natūralaus ir sveiko virškinimo ženklas, prilyginamas savotiškam „muzikos menui“. Šiandien mes patys nustatome taisykles, kada reikia dujas sulaikyti, o kada joms leisti išeiti, dažnai remdamiesi tik socialinėmis normomis, o ne organizmo poreikiais.
Apibendrinant, nors socialinės normos ir etiketas diktuoja dujų sulaikymą, svarbu nepamiršti, kad tai yra natūralus ir neišvengiamas virškinimo proceso rezultatas. Sulaikydami dujas, rizikuojame patirti fizinį diskomfortą ir netgi sukelti daugiau nepatogumų vėliau. Geriau suprasti savo organizmą ir rasti būdų, kaip diskretiškai ir be žalos sau elgtis šioje delikačioje situacijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.