Kraujo krešėjimas yra natūrali organizmo apsauginė sistema, padedanti užkirsti kelią kraujavimui net esant menkiausioms traumoms. Tačiau krešulių, susidariusių kraujagyslėse, problemos yra kur kas rimtesnės ir gali būti net gyvybei pavojingos. Trombozė – tai patologinis kraujo krešulio susidarymas kraujagyslėje, kuris gali sulėtinti ar visiškai užblokuoti kraujo tekėjimą ar net sukelti krešulio migraciją į svarbias kūno vietas, pavyzdžiui, plaučius. Šios būklės pasekmės gali būti tragiškos, todėl svarbu suprasti priežastis ir rizikos veiksnius.
46 metų klinikinę patirtį turintis ir disertaciją apie trombozę parašęs VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas profesorius Virginijus Šapoka dalijasi savo žiniomis apie alkoholio poveikį kraujo krešulių susidarymui. Jis prisimena sovietmečio pabaigą, kuomet buvo išsamiai ištirti tuometiniai gatvės girtuokliai, tačiau šių laikų situacija yra gerokai pasikeitusi. Profesorius atkreipia dėmesį, kad nedidelės alkoholio dozės gali turėti apsauginį poveikį – jos neleidžia trombocitams prilipti ir taip mažina trombozės riziką. Visgi šis poveikis yra labai ribotas ir absoliučiai neleidžia žmonėms skatinti alkoholio vartojimo, ypač didesniais kiekiais.
Alkoholis ir kraujo krešėjimas: paradoksalus poveikis
Profesorius įspėja, jog nors nedidelis alkoholio kiekis gali šiek tiek apsaugoti nuo kraujo krešulių susidarymo, išgėrus daugiau alkoholio ir esant sužalojimams, gali pasireikšti gausūs kraujavimai. Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas, priešingai, didina trombozės riziką – praėjus dviem savaitėms po intensyvaus alkoholio vartojimo, kraujagyslėse gali formuotis pavojingi krešuliai. Todėl jei žmogus negali visiškai atsisakyti alkoholio, svarbu vartoti jį itin saikingai ir jokiu būdu neatlikti alkoholinių išgertuvių.
Kraujodaros sutrikimai ir trombozės mechanizmai
Profesorius Šapoka paaiškina, kaip formuojasi krešuliai ir kokie veiksniai didina jų atsiradimo tikimybę.
Kraujo tirštėjimas gali būti susijęs su dehidratacija, intensyviu prakaitavimu ar pavėluotu skysčių vartojimu. Taip pat kai kurių ligų, pavyzdžiui, policitemijos, metu, kurią charakterizuoja per didelis raudonųjų kraujo kūnelių gaminimas, padidėja ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekis. Kraujo krešuliai dažniausiai susidaro kraujagyslių sienelių pažeidimų vietose – kraujagyslių endotelio mikroįtrūkimai sudaro terpę trombocitams prilipti ir formuoti trombinį agregatą, kuris gali užkimšti arterijas ar venas.
Taip pat svarbu paminėti, kad veninė kraujotaka yra mažiau intensyvi nei arterinė, o venose esančios vožtuvo funkcijos ir raumenų veikla užtikrina tinkamą kraujo grįžimą. Dėl to patariama palaikyti fizinį aktyvumą, ypač ilgo kelionės metu – taip išvengiama kraujo sąstovio ir sumažėja trombozės rizika.
Trombozė kaip netikėtas liga ženklas ir onkologinės rizikos veiksniai
Profesorius atkreipia dėmesį, kad kraujo krešuliai gali atsirasti ir be aiškių priežasčių. Kartais trombozė išsivysto jauname amžiuje, po natūralių ar sportinių traumų, o kitu atveju – visiškai netikėtai. Tai ypač svarbu, nes ištikus trombozei reikalinga skubi medicininė intervencija, neretai – pažeistos žarnos dalies pašalinimas. Be to, trombozės riziką žymiai didina onkologinės ligos, tokios kaip kasos, smegenų, plaučių ir kitų organų vėžys. Kartais trombozė būna pirmasis vėžio požymis, todėl neatidėliotinas dėmesys šiai problemai yra gyvybiškai svarbus.
Gyvenimo būdo įtaka trombozės rizikai
Profesorius Šapoka primena, kad rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio sunkiai gydomų ligų, tarp jų – aterosklerozės, šaltinių. Ilgalaikis rūkymas pažeidžia kojų arterijas, sukelia skausmus greitai vaikštant, o tai rodo aterosklerozinio proceso progresavimą. Rūkančiųjų rizika patirti insultą ir infarktą taip pat yra gerokai didesnė. Lygiai taip pat reikšmingas yra fizinio aktyvumo palaikymas ir tinkama, racionali mityba, kuri padeda reguliuoti kūno svorį ir palaikyti kraujo cirkuliaciją normalią.
Profesorius pabrėžia, jog nėra jokių ypatingų draudimų maistui – svarbiausia yra suvartojamų kalorijų kiekis ir režimas, kuris atsižvelgtų į amžių bei medžiagų apykaitos pokyčius. Tai leidžia išlaikyti gerą bendrą sveikatą ir mažinti trombozės bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.