Vienatvė: pavojus, prilygstantis rūkymui?
V. Murthy rėmėsi 2010 m. paskelbtu tyrimu, kuriame buvo nagrinėjamas socialinių santykių ir mirtingumo rodiklių ryšys. Mokslininkai, siekdami gauti patikimesnį statistinį atsakymą, apjungė net 148 tyrimų duomenis šia tema. Šios didelės metaanalizės metu buvo išnagrinėti 300 000 dalyvių sveikatos duomenys, surinkti per vidutiniškai septynerių metų laikotarpį. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokią įtaką socialiniai ryšiai gali turėti priešlaikinės mirties rizikai, kurie socialinių santykių aspektai greičiausiai lemia ankstyvą mirtį ir kokie veiksniai gali sumažinti šią riziką.
Tyrimo išvados buvo stulbinančios: vieniši asmenys turi 50 proc. didesnę riziką mirti anksčiau nei tie, kurie palaiko stiprius socialinius ryšius. Naudodami statistinę priemonę, vadinamą „atsitiktinių efektų modeliu“, tyrėjai apskaičiavo, kad socialinių santykių įtaka mirties rizikai yra panaši į visuotinai žinomus pavojus, tokius kaip cigarečių rūkymas.
Ar ši analogija tiksli? Diskusijos apie vienatvės stigmą
Nors mokslininkų naudota metodika buvo patikima ir vienatvė neabejotinai kenkia sveikatai, „15 cigarečių per dieną“ analogija galėjo būti sukurta siekiant sukelti didesnį rezonansą viešojoje erdvėje. Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad vienatvės grėsmė sveikatai yra panaši į alkoholio vartojimo keliamą riziką ir netgi viršija kitus rizikos veiksnius, tokius kaip fizinis neveiklumas ar nutukimas. Tačiau šie palyginimai retai minimi, nes nėra tokie paveikūs ir neatkreipia tiek dėmesio.
Palyginimas su rūkymu, nors ir efektyvus, gali padidinti vienišų žmonių jaučiamą naštą ir sustiprinti su vienatve susijusią stigmą. Nepaisant to, šios analogijos veiksmingumas neginčijamas – praėjus daugiau nei dešimtmečiui, šis tyrimas tebeskatina aktyvias diskusijas apie vienatvę ir jos žalingas pasekmes sveikatai.
Kitos vienatvės paslėptos grėsmės sveikatai
Be jau minėtų, egzistuoja ir daugybė kitų patikimų tyrimų, kurie, nors ir sulaukė mažiau dėmesio, patvirtina platų sveikatos sutrikimų spektrą, susijusį su vienatve ir socialine izoliacija.
Tai apima tokias sunkias ligas kaip širdies ligos, insultas, 2 tipo cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ir net vėžys. Izoliacija gali netgi apsunkinti gijimo procesą po širdies operacijų, rodydama, kaip stipriai socialiniai ryšiai veikia mūsų fizinę būklę.
Vienatvė taip pat yra stiprus psichikos sveikatos priešas, galintis sukelti vilties praradimą, depresiją, miego sutrikimus, piktnaudžiavimą alkoholiu ir kitas priklausomybes. Vieniši asmenys dažnai tampa jautresni socialinėms grėsmėms, o tai dar labiau gilina jų izoliaciją. Manoma, kad vienatvė turi evoliucinę funkciją, panašią į alkį ar troškulį – ji yra signalas, skatinantis žmones keisti savo gyvenimo būdą ir atkurti socialinius ryšius. Tačiau, kai vienatvė tampa lėtinė, išsivaduoti iš šio jausmo ir rasti būdų įveikti neigiamas emocijas tampa itin sudėtinga. Be to, vienatvė yra siejama su padidėjusia demencijos rizika, pabrėžiant jos poveikį kognityvinėms funkcijoms.
Vienatvės epidemija ir jos kaina visuomenei
Pandemijos laikotarpiu vienatvę patiriančių asmenų skaičius reikšmingai išaugo, ypač tarp jaunų žmonių. Pandemija taip pat paspartino visuomenės pokyčius, tokius kaip nuotolinio darbo ir apsipirkimo internetu paplitimas, kurie dar labiau sustiprino šią „vienatvės epidemiją“.
Kova su vienatve yra būtina ne tik dėl asmens gerovės, bet ir dėl didžiulių išlaidų, kurias ji sukelia sveikatos apsaugos sistemoms, verslui ir ekonomikai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje su vienatve susijusios metinės išlaidos ekonomikai ir privataus sektoriaus darbdaviams galimai siekia atitinkamai 32 milijardus ir 2,5 milijardus svarų sterlingų.
Apibendrinant, chirurgas V. Murthy teisingai teigia – vienatvė gali pakenkti sveikatai lygiai taip pat, kaip ir rūkymas. Tačiau svarbu suprasti, kad yra ir daugybė kitų būdų įvertinti ir spręsti šio reiškinio žalingą poveikį, kuris liečia tiek individualią, tiek ir visos visuomenės gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.