Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujas gaires, kuriose griežtai patariama atsisakyti vadinamųjų necukrinių saldiklių, arba NSS (angl. non-sugar sweeteners). Šis žingsnis žymi svarbų posūkį visuomenės sveikatos rekomendacijose ir verčia susimąstyti, kokių produktų turėtume vengti, kad sumažintume rimtų ligų riziką.
Kur slypi dirbtiniai saldikliai?
Dirbtinių saldiklių, kurie dažnai naudojami siekiant sumažinti kalorijų kiekį, galima rasti daugybėje kasdienių produktų: dietiniuose gazuotuose gėrimuose, kavoje, šaldytuose desertuose, jogurte, saldžiuose kepiniuose, pusryčių dribsniuose ir įvairiuose saldumynuose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė patikina, kad išsiaiškinti, ar maiste yra dirbtinių saldiklių, yra labai paprasta.
„Visi saldikliai labai aiškiai nurodomi ant maisto produkto etiketės“, – sako O. Keblienė. Anot jos, produkto sudėtyje esantys saldikliai turi būti pažymėti net keliose pakuotės vietose. „Šalia maisto produkto pavadinimo jau nurodoma „su saldikliu“ arba „su saldikliais“. Jei maisto produkto gamyboje panaudotas ir cukrus, ir saldikliai, taip ir nurodoma: „Su cukrumi ir saldikliu“. Taip pat vartotojas sudedamųjų dalių sąraše labai aiškiai matys nurodytą maisto priedo grupę „saldiklis“ ir maisto priedo pavadinimą arba E numerį. Pavyzdžiui, E951 arba saldiklis aspartamas. Šita informacija padeda vartotojui lengvai atpažinti, kurie maisto produktai turi saldiklių“, – paaiškino VMVT specialistė. Dažniausiai sutinkami saldikliai – ciklamatas, sacharinas, aspartamas.
NSS kelia rimtą grėsmę sveikatai
Nors saldikliai patenka į leidžiamų maisto priedų sąrašą ir oficialiai pripažįstami saugiais vartoti tam tikrais kiekiais, PSO rekomendacijos rodo, kad ilgalaikės pasekmės gali būti nepalankios. PSO mitybos ir maisto saugos direktorius Francesco Branca pabrėžė, kad įprasto cukraus pakeitimas dirbtiniais saldikliais „nepadeda kontroliuoti svorio ilguoju laikotarpiu“. Be to, naujausi tyrimai atskleidžia ir daug rimtesnes grėsmes.
„Žmonės turi apsvarstyti kitus būdus, kaip sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą, pavyzdžiui, rinktis maisto produktus su natūraliai jame esančiu cukrumi, pavyzdžiui, vaisius, arba nesaldintus maisto produktus ir gėrimus“, – sakoma jo pranešime.
„NSS nėra esminiai mitybos elementai ir neturi maistinės vertės. Norėdami pagerinti savo sveikatą, žmonės turėtų visiškai sumažinti saldumo kiekį maiste nuo pat vaikystės.“ PSO naujoji rekomendacija taikytina visiems, išskyrus asmenis, jau sergančius diabetu.Padidinta kraujo krešulių ir insulto rizika
Kritinę informaciją papildo neseniai JAV mokslininkų atliktas tyrimas, kuris parodė, kad dirbtinis saldiklis eritritolis yra susijęs su padidinta kraujo krešulių, insulto, širdies smūgio ir net ankstyvos mirties rizika. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, turintys esamų širdies ligų rizikos veiksnių (pavyzdžiui, sergantys diabetu), turėjo dvigubai didesnę tikimybę patirti širdies smūgį ar insultą, jei jų kraujyje buvo didesnis eritritolio kiekis.
Kaip sumažinti cukraus ir saldiklių vartojimą?
PSO žinutė yra aiški: nėra visiškai sveikatai palankių alternatyvų cukrui. Todėl svarbiausia – valgyti mažiau saldumynų. Kaip tai pasiekti?
Pratinkite skonio receptorius. Specialistai pataria palaipsniui valgyti vis mažiau saldaus maisto. Į mitybą įtraukite daugiau baltymų ir skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Toks maistas sulėtina cukraus kiekio kraujyje didėjimą ir suteikia sotumo jausmą, padeda suvartoti mažiau cukraus.
Rinkitės nesaldintus produktus. Venkite visų saldintų gėrimų, tokių kaip gazuoti, energetiniai ir sportiniai gėrimai. Vietoj jų gerkite vandenį. Jei mėgstate saldžius gazuotus gėrimus, rinkitės mineralinį vandenį su citrinos skiltele ar apelsinų sultimis. Rinkitės pilno grūdo dribsnius arba graikišką jogurtą be saldiklių.
Gerkite kavą ir arbatą be cukraus. Aromatizuota kava kavinėje gali turėti ne mažiau cukraus nei skardinė saldaus gazuoto gėrimo, todėl namuose ruošti gėrimai be priedų – saugesnis pasirinkimas.
Desertui rinkitės vaisius. Vietoj sausainių, torto ar ledų išbandykite cinamone keptus obuolius arba mėgaukitės uogų derliumi.
Saugokitės paslėpto cukraus. Pridėtinių cukrų dažnai būna maisto produktuose, kurių nelaikote saldžiais, pavyzdžiui, padažuose, duonoje, prieskoniuose ir salotų padažuose.
Kaip skaityti maisto etiketes?
Visų maisto produktų ir gėrimų etiketėje turi būti nurodytas cukraus kiekis ir rūšis. Pridėtiniai cukrūs gali būti vadinami kitais pavadinimais, pavyzdžiui: agava, rudasis cukrus, kukurūzų saldiklis, kukurūzų sirupas, dekstrozė, garintos cukranendrių sultys, fruktozė, vaisių sulčių koncentratas, vaisių nektaras, gliukozė, aukštos fruktozės kukurūzų sirupas, medus, invertuotasis cukrus, laktozė, salyklo sirupas, maltozė, melasa, klevų sirupai, žaliavinis cukrus, sacharozė, trehalozė ir turbinado cukrus. Kuo aukščiau ingredientų sąraše yra šie pridėtiniai cukrūs, tuo didesnis pridėtinio cukraus kiekis yra produkte.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




