Silicio dioksidas – vienas plačiausiai paplitusių mineralų Žemėje, aplinkoje žinomas kaip kvarcas. Tai silicio ir deguonies junginys (cheminė formulė SiO2), dažniausiai aptinkamas kristalinio būvio. Ši kieta, bespalvė arba baltos spalvos medžiaga, pasižyminti aukšta lydymosi temperatūra, yra esminė sudėtinė dalis molyje, smėlyje, kvarce, daugelyje uolienų, taip pat tokiose medžiagose kaip betonas, akmenys, asfaltas, plytos, plytelės, gipso kartonas ir kai kurios izoliacinės plokštės.
Nepastebima grėsmė: kada silicio dioksidas tampa pavojingas?
Nors pats savaime silicio dioksidas nėra pavojingas žmogaus sveikatai, problema iškyla, kai medžiagos, kuriose jo yra, yra mechaniškai apdorojamos, pavyzdžiui, gręžiant, šlifuojant, skaldant ar pjaustant. Tokiu būdu susidaro smulkios silicio dioksido dulkės, kurios gali patekti į plaučius ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Profesinės veiklos sritys, kuriose gresia didžiausias pavojus
Didžiausia rizika susidurti su pavojingomis silicio dioksido dulkėmis kyla statybų sektoriuje – dirbant su betonu, plytomis, izoliacinėmis plokštėmis, griaunant pastatus ar restauruojant statinius. Kitos pramonės šakos, tokios kaip kalnakasyba, naudingųjų iškasenų gavyba, akmenų skaldymas ir dekoravimas, stiklo gamyba, mineralų apdorojimas (džiovinimas, smulkinimas, pakavimas) bei keramikos pramonė, taip pat patenka į padidintos rizikos zoną.
Kaip dulkės veikia organizmą?
Žmonės retai kada darbe susiduria su gryno kristalinio silicio dioksido poveikiu. Dažniausiai įkvepiamos dulkių mišinių dalelės. Poveikio gilumas priklauso nuo įkvepiamų dulkių dalelių dydžio. Dulkės, kurių diametras siekia 5 µm, dažniausiai sustoja nosyje, viršutiniuose kvėpavimo takuose ar trachėjoje ir yra pašalinamos mechaniškai. Tačiau kuo dulkių dalelės smulkesnės – mažesnės nei 5 µm – tuo giliau jos prasiskverbia į plaučius, kur oro srautas lėtėja, o jų pašalinimas tampa itin sudėtingas ar net neįmanomas.
Lėtai pasireiškiantys simptomai ir rimtos pasekmės
Vienas liūdniausių aspektų yra tai, kad iš pradžių jokių požymių, jog dulkės nuodija organizmą, nepastebima.
Problemos ir rimta žala plaučiams pradeda ryškėti tik po kelerių metų. Silicio dioksido dulkės sukelia įvairias plaučių ir kvėpavimo takų ligas, įskaitant silikozę, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir plaučių vėžį. Silikozė – dažniausiai pasitaikanti liga, tiesiogiai susijusi su kristalinio silicio dioksido poveikiu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sergantiesiems silikoze plaučių vėžio rizika yra gerokai didesnė, todėl veiksminga silikozės prevencija yra svarbus žingsnis mažinant ir plaučių vėžio riziką.
Kaip sumažinti riziką darbo vietose?
Siekiant apsisaugoti nuo žalingo silicio dioksido dulkių poveikio, būtina imtis aktyvių priemonių. Pirmiausia, svarbu atlikti kristalinio silicio dioksido dulkių koncentracijos matavimus darbo aplinkoje, kad būtų įvertinta reali situacija. Vienas efektyviausių sprendimų yra inžinerinių sistemų, tokių kaip vietinė ištraukiamoji ventiliacija (vakuumavimas), dulkių surinkėjai (pvz., ciklonai, dulkių siurbliai, rankoviniai filtrai), ar dulkių šalinimo sistemos (pvz., dulkių nusodinimas garais ar vandeniu), įrengimas ir nuoseklus taikymas. Kaip kraštutinę, bet taip pat svarbią priemonę, reikėtų naudoti tinkamas asmenines kvėpavimo takų apsaugos priemones.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.