Judėjimas yra vienas svarbiausių sveikatos šaltinių, pabrėžia gydytojai ir specialistai visame pasaulyje. Tačiau nors patarti daugiau judėti atrodo paprasta, kasdienybėje tai dažnai tampa iššūkiu. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 80 proc. darbo vietų reikalauja ilgalaikio sėdėjimo, o tai daro didelę neigiamą įtaką žmonių sveikatai.
Atlikti tyrimai įrodė, kad žmonės, kurie praleidžia daug laiko sėdėdami darbe ar laisvalaikiu, dažniau jaučia nuovargį, patiria kaklo bei nugaros skausmus, taip pat jų psichinė sveikata dažnai pablogėja – dažniau pasireiškia depresijos požymiai. Be to, ilgas sėdėjimas yra tiesiogiai susijęs su rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu, aukštu kraujospūdžiu, osteoporoze, taip pat krūties ir prostatos vėžiu.
Tyrimo išvados apie vyresnių moterų sveikatą
Neseniai paskelbtas tyrimas žurnale „Journal of the American Heart Association“ atskleidė ryšį tarp sėdimos veiklos ir padidėjusios mirtingumo rizikos vyresnio amžiaus moterims. Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kurio metu vyresnio amžiaus moterys, nuo 63 iki 99 metų amžiaus, nešiojo aktyvumo monitorius, o jų sveikatos būklė buvo stebima daugiau nei dešimtmetį.
Šis tyrimas yra unikalus, nes pirmą kartą panaudotas dirbtinis intelektas – mašininio mokymosi algoritmas CHAP, kuris padėjo įvertinti bendrą kasdienį sėdėjimo laiką ir jo įtaką mirtingumo rizikai. Rezultatai parodė, kad moterims, kurios vidutiniškai sėdi 11,7 valandos ar ilgiau per dieną, mirties rizika padidėja apie 30 proc.
Be to, mirties rizika ypač išauga, jei šis ilgas sėdėjimo laikas nėra nutraukiamas fizinės veiklos pertraukomis. Įdomu, kad net ir aktyviai sportuojančios moterys, kurios sėdi daug likusį dienos laiką, patiria padidėjusią riziką. Tai reiškia, kad valandos aktyvumo neužtikrina pakankamo poveikio, jei daug laiko praleidžiama ramiai sėdint.
„30 minučių taisyklė“ – mažų pokyčių svarba
Remiantis tyrimo išvadomis, intervencinis kardiologas dr. Cheng-Han Chenas rekomenduoja kas pusvalandį atsistoti ir bent 4-5 minutes pasivaikščioti. Tai padeda sumažinti ilgo sėdėjimo neigiamą poveikį organizmui ir pagerina bendrą savijautą. Pašnekovo teigimu, problema nėra sėdėjimas pats savaime, o organizmo nejudrumas ilgesnį laiką.
Judėdami ir mankštindamiesi, mes skatiname geresnę medžiagų apykaitą, stimuliuojame organų veiklą bei audinių prisitaikymą, o tai padeda išvengti daugelio ligų, tarp kurių – aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, diabetas ir nutukimas. Dr. Chenas pabrėžia, kad šios mažos pertraukėlės kas 30 minučių gali žymiai sumažinti sveikatos riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Išvada
Nors kasdienė fizinė veikla išlieka svarbi visas organizmo sistemas stiprinanti priemonė, šis tyrimas atkreipia dėmesį į būtinybę mažinti ilgą laiką trunkantį sėdėjimą. Tinkamai išskaidytos pertraukos, trumpas pasivaikščiojimas ar lengva mankšta ne tik gerina savijautą, bet ir mažina mirties riziką vyresnio amžiaus moterims. Tai paprasta, bet efektyvi taisyklė – kiekvieną pusvalandį atsistokite ir pajudėkite, taip pagerindami savo gyvybinę būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.