Kelias į viltį: kasdienis žingsnis prieš Alzheimerį
K. Richardson, sužinojusi apie padidėjusią Alzheimerio ligos riziką, prisimena savo išgąstį: „Buvau išsigandusi, – sakė ji. – Tai siaubinga liga, kuriai nėra gydymo.“ Ši žinia paskatino ją imtis visų įmanomų pokyčių, siekiant sumažinti riziką. „Darau viską, ką galiu, kad pakankamai miegočiau. Esu aktyvi. Stengiuosi sveikai maitintis ir palaikyti sveiką svorį, ir visada lavinu savo smegenis, kad išmokčiau naujų dalykų“, – teigė moteris. Naujausi moksliniai tyrimai, pristatyti Alzheimerio asociacijos susitikime Toronte, suteikia vilties K. Richardson ir tūkstančiams kitų, turinčių genetinę šios klastingos ligos riziką. Jie patvirtina anksčiau gautus duomenis, kad tinkama dieta, kognityviniai pratimai ir fizinis aktyvumas gali atitolinti atminties praradimą bei sulėtinti kitų pažintinių gebėjimų silpnėjimą.
Ėjimo galia: apsauga net ir genetiškai linkusiems
Vieno tyrimo metu dešimt metų buvo stebimi beveik trys tūkstančiai vyresnio amžiaus juodaodžių ir baltaodžių suaugusiųjų, kuriems buvo nustatytas APOE genotipo statusas. Kasmet dalyvių buvo teiraujamasi apie jų fizinį aktyvumą, ypač vaikščiojimą, o jų kognityvinė būklė vertinta standartizuotais testais. Paaiškėjo, kad dalyvių, turinčių APOE4 geno mutaciją (kuri žymiai padidina Alzheimerio ligos riziką), pažinimo funkcijos mažėjo labiau. Vis dėlto, vaikščiojimas turėjo apsauginį poveikį visiems, tačiau stipriausiai jis pasireiškė tarp turinčiųjų APOE4 geną. Tyrėjų teigimu, tiems, kurie turi dvi APOE4 geno kopijas, Alzheimerio ligos išsivystymo rizika yra net 12 kartų didesnė moterims ir keturis kartus didesnė vyrams. Tačiau reguliarus vaikščiojimas šią riziką žymiai koreguoja. Nustatyta, kad 10 procentų padidinus vaikščiojimo kiekį, kompleksinio mąstymo gebėjimai moterims augo apie 4,7 procento, o vyrams – apie 2,6 procento. Nors apskritai moterys gavo daugiau naudos iš fizinio aktyvumo, tarp APOE4 nešiotojų vyrų nauda buvo dar didesnė – 10 procentų didesnis vaikščiojimo kiekis buvo susijęs su 12 procentų padidėjusia bendra kognityvine veikla, palyginti su 8,5 procento moterims.
Kaip fizinis aktyvumas veikia smegenis?
Mokslininkė Cindy Barha, Kalgario universiteto docentė, aiškina, kad ėjimas palaiko sveikesnes smegenis, padidindamas smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį. Tai baltymas, kuris yra gyvybiškai svarbus smegenų ląstelių sveikatai ir augimui. „BDNF yra tarsi trąša jūsų smegenims, kuri natūraliai gaminama, ypač kai esate fiziškai aktyvūs, pavyzdžiui, kai vaikštote, – sakė C. Barha. – Jis padeda smegenų ląstelėms išgyventi, augti ir formuoti stipresnius ryšius; tai palaiko atmintį, mokymąsi ir nuotaiką, ypač hipokampe, kuris yra smegenų atminties centras.“ Tyrimo apribojimas buvo tas, kad nebuvo tiksliai stebėtas vaikščiojimo greitis ar intensyvumas.
Gyvenimo būdo pokyčiai – išsigelbėjimas nuo demencijos rizikos
Kitas tarptautinis tyrimas, vadovaujamas Suomijos mokslininkų, atskleidė, kad daugiakomponentinės gyvenimo būdo korekcijos gali būti ypač naudingos žmonėms, turintiems APOE4 mutaciją. Tyrime dalyvavo 2469 asmenys iš Prancūzijos, Japonijos ir Suomijos, kurie buvo suskirstyti į grupes, gaunančias gyvenimo būdo intervencijas, ir kontrolines grupes. Tarp dalyvių buvo 709 APOE4 geno nešiotojai. Gyvenimo būdo korekcijos programos apėmė:
- Kognityvinius lavinimo pratimus, atliekamus tiek kompiuteriu, tiek su popieriumi ir pieštuku.
- Fizinį aktyvumą, įskaitant grupinius užsiėmimus ir individualią mankštos programą, prižiūrimą kineziterapeutų.
- Specializuotas mitybos konsultacijas.
Pirminiai analizės rezultatai parodė, kad intervencijos nauda buvo kur kas didesnė APOE4 geno nešiotojams. Tyrimo bendraautorė Jenni Lehtisalo iš Suomijos sveikatos ir gerovės instituto pabrėžė, jog svarbiausia išvada – demencijos riziką, net ir esant genetiniam polinkiui, galima pakeisti keičiant gyvenimo būdą. Tiems, kuriems buvo nustatytas teigiamas APOE4 testas, nauda buvo maždaug keturis kartus didesnė.
Specialistų įžvalgos ir motyvacija
Medicinos profesorė dr. Cynthia Boyd iš Johnso Hopkinso medicinos universiteto teigė, kad šie tyrimai aiškiai rodo: „yra kažkas konkretaus, ką visi galime padaryti, kad sumažintume kognityvinio nuosmukio riziką“. Ji pridėjo, kad „ėjimas ir kiti gyvenimo būdo pokyčiai gali apsaugoti smegenis“. Neuropsichologijos profesorius Adamas Brickmanas pritaria, kad siekiant optimizuoti smegenų ir pažintinę sveikatą, visiems, nepriklausomai nuo genetinės rizikos, patartina būti fiziškai aktyviems, laikytis sveikos mitybos ir stebėti kitus demencijos rizikos veiksnius. „Žinojimas apie padidėjusią Alzheimerio ligos riziką dėl APOE4 turėjimo gali padėti įkvėpti arba motyvuoti gyvenimo būdo pokyčius, kad būtų sumažinta ši rizika“, – teigė A. Brickmanas, pabrėždamas individualios motyvacijos svarbą. Taigi, paprasti, kasdieniai įpročiai – nuo pasivaikščiojimo iki dėmesio mitybai ir protinei veiklai – gali tapti esmine prevencijos strategija kovojant su Alzheimerio liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.