Mokslininkų komanda pranešė apie svarbų proveržį medicinos srityje – jiems pavyko pašalinti ŽIV virusą iš žmogaus ląstelių, pasinaudojant pažangia „Crispr“ genų redagavimo technologija. Ši technologija, pelniusi Nobelio premiją, veikia kaip molekulinės žirklės, leidžiančios tiksliai pašalinti ar inaktyvuoti nepageidaujamas DNR grandinės dalis, įskaitant viruso genetinę medžiagą.
„Crispr“ principas leidžia koreguoti geną molekuliniu lygiu, kas iki šiol buvo neįmanoma su tradicinėmis technologijomis. Mokslininkai tikisi, kad tokiu būdu bus galima ne tik pristabdyti ŽIV, kaip tai daro šiuo metu naudojami vaistai, bet ir visiškai pašalinti virusą iš žmogaus organizmo. Tačiau atliekama tyrimų dar laukia daug iššūkių, siekiant įsitikinti, ar ši technologija yra saugi ir veiksminga žmonių gydymui.
„Crispr“ technologijos unikalumas ir perspektyvos
Skirtingai nuo esamų antiretrovirusinių preparatų, kurie tik stabdo viruso dauginimąsi, „Crispr“ potencialiai gali pašalinti virusą iš infekuotų ląstelių. Tai reiškia, kad galbūt ateityje galėsime visiškai išgydyti ŽIV, o ne tik valdyti ligą visą gyvenimą. Šis atradimas buvo pristatytas Amsterdamo universiteto medicinos konferencijoje, tačiau mokslininkai pabrėžė, kad jų darbas yra tik „koncepcijos įrodymas“.
Notingemo universiteto genų terapijos specialistas Jamesas Dixonas pažymėjo, kad nors pasiekimai yra įspūdingi, dar reikės daug darbo ir tyrimų norint adaptuoti šiuos rezultatus praktinei terapijai. Kiti užmezgę tyrimai su „Crispr“, kaip „Excision BioTherapeutics“ projektas, jau imamasi pirmųjų bandymų su savanoriais. Jų duomenys rodo, kad po 48 savaičių gydymo anksti nėra rimtų šalutinių poveikių, tačiau ilgojo laikotarpio pasekmės dar lieka neaiškios.
Priešinimasis ŽIV ir iššūkiai gydymo srityje
ŽIV virusas pasižymi sudėtingu mechanizmu – jis užkrečia imuninės sistemos ląsteles ir įsiterpia į jų DNR, naudodamas jas savo kopijavimui. Problema ta, kad kai kurios ląstelės patenka į latentinę arba ramybės būseną, kur virusas gali ilgą laiką likti „paslėptas“ ir aktyvuotis vėl, kai tik sustabdoma gydymo terapija.
Dėl šios priežasties net ir esami antiretrovirusiniai vaistai negali viruso visiškai pašalinti, o tik kontroliuoja jo aktyvumą.
Virusologas iš Londono Francis Crick instituto Jonathanas Stoye įspėja, kad visiškas ŽIV pašalinimas iš visų organizmo ląstelių yra labai sudėtingas uždavinys. Be to, jis atkreipia dėmesį į galimus ilgalaikius gydymo šalutinius poveikius. Todėl jis prognozuoja, kad nuo dabar iki tol, kol genų redagavimu pagrįstos terapijos taps plačiai prieinamos ir saugios pacientams, gali praeiti daug metų.
Vis dėlto nauji moksliniai atradimai „Crispr“ srityje atveria naujas gydymo perspektyvas, kurios galėtų padėti kovoti su viena pavojingiausių pasaulio epidemijų. Ateities tyrimai ir klinikiniai bandymai gali pakeisti šiuo metu galiojančias gydymo paradigmas ir suteikti vilčių milijonams žmonių, gyvenančių su ŽIV.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.