Daugelis pacientų, siekdami sutaupyti ar prisitaikyti dozę, nepagalvoja apie galimus pavojus ir savavališkai dalija ar kramto vaistų tabletes. Tačiau, kaip įspėja vaistininkė Giedrė Tautkevičienė, toks elgesys gali ne tik sumažinti vaisto veiksmingumą, bet ir sukelti rimtų šalutinių poveikių. Pacientai retai kada klausia, ar galima tabletes dalinti, manydami, kad tai savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, realybė kitokia.
„Tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau pradėjusi klausinėti pacientų apie vaistų vartojimą, sužinau, kad tabletės dažnai dalinamos perpus ar dar į mažesnes dalis. Todėl tenka atkreipti jų dėmesį, kad taip elgtis galima tikrai ne su visais vaistais. Dalis pacientų prisipažįsta, kad perka stipresnius nereceptinius vaistus tam, kad galėtų juos dalinti pusiau – tai daro taupymo sumetimais. Tačiau neteisingai vartojamas vaistas gali sukelti nepageidaujamą poveikį bei tinkamai nesuveikti. Todėl vaistui nesuveikus, visada gerai atsižvelgti į tai, kaip, kiek kartų ir kokio stiprumo vaistas buvo vartotas“, – aiškina vaistininkė.
Kodėl negalima dalinti ar kramtyti visų vaistų tablečių?
Pirmiausia, jei ant tabletės nėra griovelio, jos laužyti dažniausiu atveju negalima. Ypač tai galioja prailginto ar modifikuoto atpalaidavimo tabletėms, kurios yra specialiai sukurtos veikliajai medžiagai atpalaiduoti palaipsniui.
„Tabletėje, kuri neturi griovelio, veiklioji medžiaga gali būti netolygiai pasiskirsčiusi, tad ją perlaužus pusiau, gamintojas negarantuoja, kad kiekvienoje pusėje veikliosios medžiagos bus po lygiai“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.
Prailginto ar modifikuoto atpalaidavimo tabletės, neturinčios griovelio, padalijimas pažeidžia jos apvalkalą. Šis apvalkalas yra esminis, kadangi užtikrina tolygų veikliosios medžiagos atpalaidavimą į kraujotaką. Pažeidus jį, vaistas gali veikti staigiai, o ne palaipsniui.
„Pažeidus šį apvalkalą, gaunamas staigus vaisto veikimas. Pvz., kraujo spaudimui skirto vaisto veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje staigiai padidėja, kas lemia staigų spaudimo kritimą, vietoje įprastinio tolygaus spaudimo išlaikymo.
Staigus spaudimo kritimas gali sukelti galvos svaigimą, skausmą, bendrą silpnumą, jėgų nebuvimą“, – sako vaistininkė.
Plėvele dengtų tablečių apvalkalo pažeidimas taip pat gali lemti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, kraują skystinančio aspirino tabletės turi specialų dangalą, apsaugantį skrandį nuo dirginančio vaisto efekto. Pažeidus šią plėvelę ar sukramčius tabletę, gali atsirasti skrandžio skausmas, erozijos ar net žaizdos. Be to, pažeidus kai kurių tablečių ar kapsulių apvalkalus, veiklioji medžiaga gali visiškai nesuveikti dėl sąveikos su skrandžio sultimis.
„Kramtant tabletę pažeidžiamas apvalkalas, kuris saugo veikliąją medžiagą nuo netinkamos sąveikos su aplinka. Jei abejojama, kurias tabletes galima kramtyti, o kurias ne – šią informaciją galima rasti informaciniame lapelyje ar paklausti vaistininko“, – pataria vaistininkė.
Kapsulių ir kitų vaistų formų ypatumai
Vaistininkė G. Tautkevičienė atkreipia dėmesį ir į kapsulių vartojimą. Dažniausiai nerekomenduojama išberti kapsulių turinio, nes kapsulės apvalkalas apsaugo veikliąją medžiagą nuo skrandžio sulčių, maisto ar seilėse esančių fermentų. Vis dėlto, yra išimčių: kai veiklioji medžiaga yra papildomai apsaugota arba kai pacientas turi rijimo problemų ir kitos farmacinės formos nėra, tuomet, pasitarus su gydytoju, vaistas gali būti vartojamas be apvalkalo.
Burnoje tirpias tabletes galima tirpinti minimaliame vandens kiekyje, laikyti po liežuviu ar kramtyti. Laikymas po liežuviu ypač efektyvus, nes burnos gleivinėje esanti greita kraujotaka užtikrina spartesnį vaisto poveikį, pavyzdžiui, kaptoprilio, skirto spaudimui mažinti.
Prailginto ir modifikuoto atpalaidavimo tabletės, kaip minėta, turi būti praryjamos nepažeidžiant jų apvalkalo, kad užtikrintų ilgalaikį ir tolygų veikimą. Plėvele dengtos tabletės taip pat turi būti nuryjamos, nes apvalkalas saugo veikliąją medžiagą nuo išorės veiksnių.
Žvakutės, skirtos vartoti vaginaliai arba į išeinamąją angą, dažniausiai naudojamos nakčiai, siekiant išvengti preparato ištekėjimo. Jei žvakutės vartojamos kelis kartus per dieną, įsidėjus jas rekomenduojama pagulėti 20–30 minučių.
Dažniausios klaidos ruošiant antibiotikus vaikams
Antibiotikai vaikams dažnai būna miltelių pavidalu, kuriuos reikia paruošti patiems. Labai svarbu tai daryti taisyklingai, kad būtų užtikrinta tinkama veikliosios medžiagos koncentracija.
„Atvėsintas virintas vanduo turi būti pilamas žemiau prie vaisto pridedamo dozatoriaus nurodytos žymos, nes tirpstant milteliams tūris pakils. Ištirpus milteliams ir oro burbuliukams nusėdus, reikia papildomai įpilti vandens iki nurodytos ribos“, – tikslina vaistininkė.
Vaistininkė apgailestauja, kad kilus neaiškumams, pacientai ne visada stengiasi juos išspręsti – tam įtakos gali turėti tiek laiko stoka, tiek eilėje laukiančių žmonių dūsavimai. Štai vienas pavyzdys, iliustruojantis tokių klaidų pavojų:
„Kartą vienas klientas pirko mažamečiui išrašytą antibiotiko suspensiją, kurią reikėjo pasigaminti pačiam. Priminiau gaminimo instrukcijos, klientas patvirtino, kad jas suprato. Po kelių dienų jis visgi grįžo į vaistinę tvirtindamas, kad gydymo kursui užbaigti trūksta antibiotiko. Paaiškėjo, kad vietoj pagamintos suspensijos į šaukštelį buvo suberti milteliai ir tiesiai suduoti vaikui“, – pavyzdžiu dalijasi G. Tautkevičienė.
Visais klausimais dėl vaistų vartojimo, dalijimo ar paruošimo visada rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju, kad išvengtumėte galimų sveikatos problemų ir užtikrintumėte efektyvų gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.