Klimato pokyčiai veikia mūsų organizmą labiau nei galime įsivaizduoti. Anot dietologo Edvardo Grišino, žmogaus organizmas natūraliai reaguoja į temperatūros, drėgmės ir kitus oro pokyčius. Šaltuoju sezonu mūsų kūno šilumos gamybos procesai ir fermentų veikla suintensyvėja, todėl reikalaujame daugiau maisto medžiagų šilumai generuoti, medžiagų apykaitos procesams suaktyvinti ir susidarantiems laisviesiems radikalams neutralizuoti.
Nepaisant to, peršalimo ligomis žiemą sergame dažniau. Dietologas įvardija kelis esminius veiksnius: kartu su temperatūros pokyčiais kinta mūsų gyvenimo sąlygos ir elgsena, mažėja mikroelementų ir vitaminų kiekis, o virusai išgyvena ilgiau esant žemai temperatūrai. Pavyzdžiui, 5 laipsniais nosyje nukritusi temperatūra gali net iki 50 proc. sumažinti apsauginių mechanizmų efektyvumą kvėpavimo takuose, kurie yra pirmasis organizmo barjeras. Be to, šaltuoju sezonu daugiau laiko praleidžiame uždarose, drėgmės stokojančiose ir mažai vėdinamose patalpose, sudarydami puikias sąlygas virusinėms infekcijoms plisti. Greta to atsiranda ir nejuntamas įprotis – užkandžiavimas.
Mitybos įtaka imunitetui ir svorio kontrolei
Konsultuodamas žmones, siekiančius kontroliuoti savo svorį, dietologas E. Grišinas pastebi, kad fizinis neaktyvumas ir nesąmoningas užkandžiavimas – tai įpročiai, galintys tapti ligų proveržio priežastimi. „Nereikalingi kilogramai turi tiesioginės įtakos ne tik tam, kaip žmogus jaučiasi, bet ir jo imuninės sistemos veiklai“, – teigia specialistas. Nutukimą lydi ląsteles žeidžiantis, uždegiminis procesas, sutrikusi virškinimo veikla. Verta pabrėžti, kad mūsų virškinamajame trakte yra daugiau nei 70 proc. imuninės sistemos ląstelių. Šiems procesams suvaldyti organizmas reikalauja dar daugiau apsauginėmis savybėmis pasižyminčių maisto medžiagų.
Nors daugelis mano, kad daržovės šaltuoju sezonu praranda savo skonį ir jų suvartojama mažiau, tyrimai rodo, kad būtent ruošiantis žiemai ir per ją privalome atkreipti dar didesnį dėmesį į tai, ką ir kokiais kiekiais valgome.
Tai padeda palaikyti ne tik organų funkcionavimą, bet ir imuninės sistemos veiklą. Šiuo atveju labai svarbu gauti pakankamą kiekį mineralinių medžiagų ir vitaminų.
Vitaminai ir mineralai: žiemos sezono herojai
„Ypač svarbūs vitaminai C, D, cinkas, polifenoliai ir antioksidantai – selenas, vitaminas E. Taip pat aminorūgščių (leucino, arginino) turintys baltymų produktai, tirpiosios ir netirpiosios maistinės skaidulos“, – vardija E. Grišinas. Šios medžiagos gyvybiškai svarbios stipriam imunitetui ir bendrai organizmo gerovei šaltuoju periodu.
Alternatyvos šviežioms daržovėms: rauginti produktai ir supermaistas
Sveikai maitintis šaltuoju sezonu daugeliui yra tikras iššūkis. Nors tradiciškai valgomų šviežių daržovių gausa žiemą pasigirti negalime, šakninės daržovės ir lietuvių pasididžiavimas – rauginta produkcija – gali tapti puikia alternatyva. Valgydami moliūgus, burokėlius, morkas, ankštines daržoves ir raugintus produktus gausime platų spektrą polifenolių ir antioksidantų, tirpiųjų skaidulų, kurios užtikrins apsauginę mikrofloros funkciją mūsų virškinamajame trakte. Raugintos daržovės ypač svarbios kaip gerųjų bakterijų šaltinis.
„Žinoma, ne visi galime pasigirti gebėjimu valgyti raugintą produkciją ar šaknines daržoves nerizikuodami virškinamojo trakto sutrikimais, – kalba dietologas. – Tokiais atvejais galime savo mitybą papildyti daug polifenolinių medžiagų turinčiais ekstraktais arba augalinės kilmės alternatyvomis – mikrodumbliais. Pavyzdžiui, fermentuoti ir džiovinti chlorelių dumbliai „Golden Chlorella“ gali organizmui suteikti imunitetą stiprinančių medžiagų, tokių kaip vitaminai C ir E, aminorūgštys argininas bei leucinas.“ Dietologas pabrėžia, kad žiemą neprivalome pulti valgyti daugiau mėsos ar žuvies; augalinės kilmės produktai, tokie kaip kruopos, ankštinės daržovės ar fermentuoti dumbliai, yra puikus baltymų šaltinis ir turės teigiamą efektą.
Atpažinkite silpstančio imuniteto ženklus
Kaip pirmuosius silpstančio imuniteto požymius E. Grišinas išskiria ne tik padidėjusį mieguistumo jausmą, kuris neretai painiojamas su nuovargiu, bet ir šalčio pojūtį, sutrikusią virškinamojo trakto veiklą, pakitusią nagų bei plaukų būklę. Dažnas, pajutęs šiuos simptomus, griebiasi bet kokių maisto papildų, tačiau pirmiausia privaloma išanalizuoti sveikatos būklę ir pagalvoti, ar negalime sau padėti tiesiog koreguodami elgsenos įpročius.
Sveikatos stiprinimas: daugiau nei tik maistas
E. Grišinas išvardija kelis paprastus, bet svarbius veiksnius, kurie gali padėti organizmui adaptuotis artėjant šalčio sezonui ir per jį: bent 6 valandų gilus miegas, tinkama mityba ir aktyvumas, patalpų vėdinimas ir dažnesnis buvimas atvirose erdvėse, rytinė mankšta ar tiesiog pokalbis su šviesia asmenybe.
„Nepamirškime apie šviežio oro svarbą – gilus kvėpavimas gryname ore teigiamai stimuliuoja žmogaus pirminių apsauginių (nosies epitelis, išskiriamos gleivės) barjerų funkcionalumą bei atsparumą patenkantiems virusams“, – dėsto dietologas. O po pasivaikščiojimo galima užsukti puodelio kavos ir pasimėgauti pasitenkinimo hormoną dopaminą išskiriančiu skanėstu, kad pakaktų motyvacijos keisti kai kuriuos netinkamus įpročius. Nors sustiprinti imuniteto tik savo jėgomis galbūt ir nepavyks, vien maži sveikatingumo intarpai į pilkas žiemos dienas, anot E. Grišino, gali smarkiai pagerinti savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.