Galvos svaigimas yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio žmonės kreipiasi tiek į gydytojus, tiek į vaistininkus. Nors dažnai šis simptomas būna trumpalaikis ir nepavojingas, neretai jis signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, tokius kaip vestibuliarinio aparato veiklos sutrikimai ar kitos lėtinės ligos. Todėl svarbu ne tik suprasti galvos svaigimo priežastis, bet ir žinoti, kaip efektyviai su juo kovoti.
Kas sukelia galvos svaigimą?
Vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pažymi, kad dažniausiai šia problema susiduria vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ja serga ir jaunesni, ypač dėl didelio streso, nepakankamo skysčių vartojimo ar miego trūkumo. Pavyzdžiui, vasarą organizmas praranda daug skysčių, o tai gali sukelti svaigimo pojūtį. Šia liga dažnai skundžiasi žmonės, kurie staiga atsikelia iš lovos arba kurie nepakankamai geria vandenį fizinio krūvio metu.
Galvos svaigimą dažnai sukelia vidinėje ausyje esantys pusapvaliai kanalai, užpildyti skysčiu ir jutimo receptoriais. Kai skystis ar jame esančios kalcis kristalinės dalelės juda netinkamai, smegenys gauna klaidingą informaciją apie kūno padėtį, o tai sukelia pusiausvyros sutrikimus ir svaigimą.
Kaip padėti sau?
Labai efektyvūs gali būti specialūs pratimai, skirti lavinti vestibuliarinį aparatą. Pavyzdžiui, vaistininkė rekomenduoja galvos judesius, žiūrint į fiksuotą tašką, daryti judesius aukštyn–žemyn arba į šalis. Nors pradžioje gali pasireikšti svaigimas, ilgainiui smegenys prie to pripras ir simptomai sumažės.
Taip pat labai naudingi pusiausvyros lavinimo pratimai, pavyzdžiui, stovėjimas ant vienos kojos ištiesus rankas, iš pradžių užmerktomis, o vėliau ir atmerktomis akimis. Pasitarus su specialistu galima palaipsniui didinti pratimų sudėtingumą, įtraukiant nelygius paviršius ar pusiausvyros kamuolį.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir papildai
Nors maisto papildai galvos svaigimo neišgydo, tam tikri vitaminai ir mineralai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai, magnis ir geležis, gali padėti sumažinti nuovargį, palaikyti nervų sistemos veiklą ir atkurti organizmo balansą.
Ypač svarbu tinkamai rūpintis hidracija – gerti pakankamai vandens ir laikytis subalansuotos mitybos.
Tačiau svarbu suprasti, kad sveikatinimui skirtų preparatų vartojimas turi būti pagrįstas medicinine konsultacija, ypač tais atvejais, kai galvos svaigimą lydi kiti simptomai arba kai žmogus serga lėtinėmis ligomis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Staigus ir stiprus galvos svaigimas, lydimas kalbos, regėjimo ar eisenos sutrikimų, silpnumo, pykinimo ar vėmimo – rimti signalai nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Taip pat nerimą kelia simptomai, tokie kaip spengimas ausyse, klausos susilpnėjimas ar širdies ritmo sutrikimai, dusulys.
Šeimos gydytojas įvertins paciento būklę, paskirs būtinus tyrimus ir nukreips pas reikiamus specialistus – otorinolaringologus, neurologus ar kardiologus, priklausomai nuo diagnozės. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs norint užkirsti kelią komplikacijoms.
Galvos svaigimas nėra tik vyresnių žmonių problema
Galvos svaigimas dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms dėl kraujospūdžio svyravimų, vidinės ausies senėjimo, tam tikrų vaistų poveikio ar lėtinių ligų. Tačiau ir jaunesni žmonės nėra nuo jo apsaugoti. Jiems galvos svaigimą gali sukelti stresas, miego trūkumas, netinkama mityba, mažakraujystė ar įvairios virusinės infekcijos.
Rūpinimasis savo sveikata, sveikas gyvenimo būdas ir laiku atliekami gydytojų rekomenduojami tyrimai padeda sumažinti galvos svaigimo simptomų pasireiškimą ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.