Istorinis žingsnis onkologijos srityje – pirmasis skiepijimas nuo plaučių vėžio
COVID-19 pandemijos pamokos atvėrė naujas galimybes medicinoje, ypač vakcinų kūrimo srityje. Vienas didžiausių proveržių – iRNR technologijos panaudojimas kuriant eksperimentines vakcinas nuo vėžio. Tai gali tapti visai nauju ginklu kovoje su viena iš pagrindinių mirčių priežasčių pasaulyje – plaučių vėžiu.
Pirmasis pasaulyje žmogus, kuris buvo paskiepytas eksperimentine iRNR vakcina BNT116 nuo nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, yra 67-erių Januszas Raczas iš Londono. Jis jau dalyvavo klinikiniuose tyrimuose, o jo pasiryžimas tapo pavyzdžiu daugeliui, kad pažangūs gydymo būdai galėtų tapti prieinami masiškai.
Januszas Raczas – mokslininko ir paciento istorija
Januszas, dirbantis dirbtinio intelekto srityje, yra atviras naujovėms ir puikiai supranta mokslo svarbą kovojant su onkologinėmis ligomis. Nuo to momento, kai jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys, jis aktyviai dalyvavo gydymo procese – pirmiausia taikant tradicinę chemoterapiją ir radioterapiją, o paskui pradėjus skiepijimą eksperimentine vakcina. Tyrimo metu Januszas gavo keletą vakcinos dozių, kurios buvo leidžiamos kas savaitę ir vėliau kas tris savaites.
Kol kas nėra galutinių duomenų apie naviko progresavimą ar gydymo efektyvumą, tačiau jau dabar aišku, kad vakcina yra saugi – pacientas nepajuto rimtų šalutinių poveikių, išskyrus trumpalaikį drebulį ir temperatūrą po pirmos injekcijos.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Plaučių vėžys yra viena iš labiausiai mirtinų onkologinių ligų pasaulyje – tik 2020 m. nuo jo mirė apie 1,8 mln. žmonių. Tradiciniai gydymo būdai dažnai būna nepakankamai veiksmingi, todėl naujos technologijos, tokios kaip iRNR vakcinos, atveria viltį tiek gydytojams, tiek pacientams.
Eksperimentinės vakcinos, paremtos iRNR technologija, veikia skatindamos imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles. Tai reiškia, kad organizmas pats kovos su naviku, stiprindamas natūralią apsaugą. Šios technologijos sėkmė jau buvo įrodyta kovoje su COVID-19 virusu, todėl mokslininkai tikisi panašaus proveržio onkologijos srityje.
Onkologas A. Česas teigia, kad „ne už kalnų ta diena, kai skiepysimės nuo vėžio“, pabrėždamas, kad moksliniai tyrimai sparčiai juda pirmyn ir artimiausiu metu šios technologijos galės būti prieinamos plačiajai visuomenei, ženkliai sumažinant vėžio sukeliamą mirtingumą.
Šio tipo pažanga reikalauja tiek mokslo bendruomenės, tiek visuomenės palaikymo, o aktyvus dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose yra bene svarbiausias žingsnis pirmyn. Būtent pacientų pasitikėjimas ir drąsa lems, kaip greitai šios inovacijos taps kasdienybe.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.